Ekologijos referatas Baltijos jūros gyvūnija ir žuvų istekliai (MS Word)

Puslapiai 18

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

16

17

18

Ekologijos referatas Baltijos jūros gyvūnija ir žuvų istekliai (MS Word)
Ekologijos referatas.


Baltijos_juros_gyvunija_ir_zuvu_istekliai.doc

Metai2003
KalbaLietuvių
KategorijaEkologija
Tipasreferatas
Apimtis31 psl. [?] / 199KB
InstitucijaKlaipėdos m. sav., Klaipėdos universitetas, 2 grupė / klasė
Įkeltas2006-04-25
Įvertintiblogas < 1 | 2 | 3 | 4 | 5 > geras
Darbo atsisiuntimas - žingsnis 1/2
Darbas: Baltijos_juros_gyvunija_ir_zuvu_istekliai.doc
Darbo kaina: 2.00 Lt Nori nemokamai? Spausk čia

Jūsų mob. telefono numeris (+370xxxyyyyy)  




Panašūs Darbai

Ištrauka   Išvedamas neformatuotas darbo pradžios tekstas
Untitled KLAIP ĖDOS UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS BALTIJOS JŪROS GYVŪNIJA IR ŽUVŲ IŠTEKLIAI VADOVAS A.Petraitis KLAIPĖDA, 2003 KLAI PĖDOS UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS BALTIJOS JŪROS GYVŪNIJA IR ŽUVŲ IŠTEKLIAI grupės VAD OVAS stud. A. Petraitis 2003-03-20 RECENZENTAS KONSULTANTAI KLAIPĖDA, 2003 TURINYS Turinys 2 Įvadas 3-4 I skyrius. Baltijos jūros susiformavimas 4-5 II skyrius. Baltijos jūros milžinai 5-6 III skyrius. Baltijos jūros žuvys 6-11 IV skyrius. Žvejyba Baltijos jūroje 11 V skyrius. Smulkieji Baltijos jūros gyventojai 12-13 Vi skyrius. Jūros mikrooganizmai 13-15 Išvados 15-16 Literatūros sąrašas 17 2 ĮVADAS Sunku įsivaizduoti Lietuvą be Baltijos, arba Baltiją be Lietuvos. Balitjos jūra sieja daugybe mūsų gyvenimo sričių. Ji ne tik teikia mus materialines gėrybes, bet ir moralines. Ji mūsų peotų eilėse, liaudies pasakose, dailininkų kūriniuose. Baltijos jūra - tai vartai siejantys mūsų kraštą su kitos šalimis. Kiekvienam lietuviui Baltijos jūra yra brangi, sava ir artima. Baltijos jūra yra unikalus gamtos kūrinys, todėl visiems mums derėtų žinoti kada ši jūra susiformavo, koks jos amžius, kokie gyvūnai randa joje prieglobstį, koks žuvingumas. Jau pradėjus trauktis ledynams ir šiek tiek atšilus klimatui ėmė reikštis pirmosios gyvybės formos. Nors tuomet klimatinės sąlygos buvo sunkios pradėjo augti pirmieji augalai ir vystytis gyvūnai. Tačiau klimato sąlygos ilgainiui atrodytų, jog gerėjo, bet ypač gausios augalijos ir gyvūnijos mūsų krašte niekada nebuvo. Tačiau dabar čia aptinkma daug įvairių gyvūnų ir ekologinių grupių žuvų: jūrinės, gėlavandenės bei praeivės. Žuvų ištekliai rekreacinės veiklos procese yra labai svarbūs kaip ištekliai mitybai bei kaip ištekliai pramogai. Pasta­rajame dešimtmetyje viena iš opiausią problemų Baltijos jūroje tapo žuvų kiekio bei įvairovės sumažėjimas. Pagrindi­nės šio reiškinio priežastys yra: leidžiamų sugauti žuvų kiekio normų neatitikimas realiai dabar esančiai populiacijų padėčiai, jūros tarša cheminėmis medžiagomis bei su tuo susijusios žuvų neršimo problemos, taip pat natūralių neršta-viečių suardymas statant naujus technogeninius įrenginius, žvejybos susitarimų nesilaikymas bei nepakankama žuvų priežiūra neršto metu. Šiuo metu net keletui žuvų rūšių yra iškilusi reali kritinio populiacijos skaičiaus sumažėjimo grėsmė. Į tokių žuvų tarpą patenka šios žuvų rūšys: Bretlingis arba Baltijos šprotai, lašiša, lydeka (Kuršių mariose), menkė, silkė, strimelė (Baltijos strimelė yra Atlanto silkės porūšis), šlakis ir ungurys (Kuršių mariose). Pagrindinė žvejybą Baltijos jūroje reguliuojanti organizacija yra Tarptautinė Baltijos Jūros Žve­ jybos Komisija. Tačiau ši organizacija labiau rūpinasi trumpalaikiu ekonominiu efektu, negu noru išlaikyti stiprias ilgalaikes žvejybai tinkančias žuvų populiacijas. Kaip geras pavyzdys, siekiant išsaugoti komerciškai svarbias žuvų rūšis pasaulyje esančiuose vandenynuose, tūrėtų būti Jungtinių Tautų Aplinkosaugos ir Vystymo Konferencijos (UNCED) priimtas 1995 metais Normatyvas Nr.21, apibrėžiantis daug svarbių principų, liečiančių sėslių bei migruojančių žuvų rūšis, tokių kaip prevenciniai gaudymo metodai įtvirtinimas. Deja, šis nutarimas nepaveiks Baltijos jūros žvejybos organizacijų taip, kaip Baltijos jūra ištisai padalinta į taip vadi­ namas Išskirtines Ekonomines Zonas (EEZ). Šio nutarimo esmė - atskirų vandenyno rajonų padali­ nimas į atskirus regionus, kuriuose, norint žvejoti, teks išsipirkti licenzijas bei atsiskaityti už pa­ gautą laimikį kontroliuojančiai organizacijai. Ši organizacija taipogi prižiūrės kaip laikomasi tarp­ tautinių žvejybos taisyklių. Šis pavyzdys parodo, jog pagaliau įsiklausoma į jūros biologų perspėjimus, kad laukinių Baltijos lašišų bei Baltijos menkių nekontroliuojamos žvejybos yra tragiškos pasekmės akivaizdus pavyzdys iš mūsų pačių kiemo. Akivaizdus IBSFC nenoras arba nesugebėjimas tvarkytis Baltijos jūroje, sulaukia nemažai kriti­kos ir iš tarptautinių organizacijų. Pagalbą patarimais ėmėsi teikti ir HELCOM (Helsinkio komisija) . Siekiant išsaugoti komerciškai naudingas žuvų rūšis Baltijos jūroje, kuriamos ir atskiros organiza­cijos, tokios kaip The Marine Stewardship Council. Pagrindinis šios organizacijos tikslas yra sertifi kuoti žvejybos vietas. Kelios žvejybos organizacijos jau siekia gauti specialius "žvejybos palaiky­ mo" sertifikatus. Kai kuriose šalyse veikia MSC darbo grupės. Vokietijoje tokia grupė įkurta 1998 metais. Pagrin­ dinis jos tikslas - ser tifikuoti silkių žvejybos vietovę Greifswalder Bodden Vakarinėje Baltijos jūros dalyje (sekli jūros dalis esanti netoli Vokietijos pakrantės, tarp Rūgeno salos ir žemyno ). Ši vietovė - tai pagrindinė vakaruose 3 gyvenančių silkių neršimo vieta. Čia žvejai naudoja pasyvią žvejojimo techniką, kuri padaro mažiau žalos ekosistemai. Vietiniai žvejai neuždirba pakankamai iš silkių žvejybos, tačiau akivaizdu, jog tik naudojant aplinkai žalos nedarančią žvejybos įrangą, galima pa­siekti ekonominio pagerėjimo. Pradėjus naud ...

Raktiniai žodžiai   Darbo raktiniai žodžiai

žuvis baltijos jūra vanduo lašiša &mdash silkė gyventi dugnas žvejyba menkė vadinti tūkstantis rūšis dumblis didelis upė skyrius mėgti gyvūnas atlanto įlanka unguriai ilgis pastaras pakrantė vienas neršti mokslininkas milijonas metras gausus būti žvejys sluoksnis ruoniai organizmas organizacija mažas krantas kiekis dumblių deguonis šiaurė suomijos panašus ledynas kelti ilgas centimetras materialinis kvota kiaušinis kakta kilogramas juodas koja medūza karalienė kainuoti pasidaryti pasiaukojimas pamedžioti kūrinys išsireikšti išsipirkti iškilti moralinis medinis liaudis