Ekonomikos namų darbas Ekonominiai verslo principai (MS Word)

Kategorija

Tipas

Kalba

Puslapiai 13

Ištrauka   Išvedamas neformatuotas darbo pradžios tekstas

Turinys ĮVADAS ,,Verslininkystė - tai dinamiškas turto gausinimo procesas. Turtą kuria tie, kurie labiau rizikuoja nei kiti savo pinigais, nuosavybe, karjera, kurie negaili laiko privataus verslo plėtojimui, kurie siūlo pirkėjams naują prekę arba paslaugą. Šita prekė arba paslauga nebūtinai privalo būti kuo nors tobulai nauja, svarbiausia - kad verslininkas gebėtų suteikti prekei, paslaugai naują kokybę, didinti vertę, eikvodamas tam būtinas jėgas ir lėšas. Kiekvienas čia teikiamų apibrėžimų nagrinėja ,,verslininko`` ekonominę kategoriją įvairiais požiūriais. Tačiau visi jie apima tokias sąvokas: naujumą, organizacinį talentą, kūrybiškumo pradmenis, turto (nuosavybės) gausinimą ir ryžtą rizikuoti. Iš tikrųjų verslininkų esama visose srityse - švietimo, medicinos, mokslo, teisės, architektūros, gamybos, socialinėje ir paskirstymo srityje. Kai kurie autoriai teikia, anot jų, visus verslumo elgsenos tipus aprėpiantį apibrėžimą: ,,Verslininkystė - tai ko nors naujo, turinčio vertę, kūrimo procesas, reikalaujantis laiko ir jėgų, numatantis asmeninę finansinę, moralinę ir socialinę atsakomybę; procesas, kuris galų gale teikia piniginių pajamų ir asmeniško pasitenkinimo pasiektais rezultatais``. Verslininkystės plėtojimo tikslas, vaizdžiai tariant, verslo ,,kelrodė žvaigždė``, yra teisėtas turto (nuosavybės) gausinimas, efektyvus jo naudojimas. Temos aktualumas . Atskirų verslo subjektų veikla yra specializuota: vieni jų užsiima daugiausia gamybine veikla, kiti komercine veikla. Todėl apbūdinant verslininkystės struktūrą šalyje verslo šakos sąlygiškai skirstome į dvi grupes: tos verslo šakos, kuriose teikiamos paslaugos ir gaminami gaminiai rinkoje ir tos, kuriose vyrauja komercija arba vyksta prekių pirkimas ir pardavimas. Įmonės gaminančios produktus rinkai bei teikiančios mokamas paslaugas kartu atlieka ir tam tikras komercines funkcijas, ty. perkant reikalingus gamybos išteklius ir parduodant gaminius ir paslaugas. Antra vertus, verslo sritys, kuriose vyrauja komercija nėra visiškai atskirtos nuo kai kurių vadinamųjų gamybos funkcijų, pvz.: prekybos įmonėje vyraujančios komercijos operacijos, tačiau netgi prekybos įmonėje komercija neišsemia visos jų veiklos, šios įmonės atlieka tokias gamybinio pobūdžio funkcijas kaip prekių transportavimas, jų rūšiavimas, finansavimas, saugojimas, pristatymas į namus. Tačiau analizuojant ekonominę verslo struktūrą šalyje tikslinga išskirti santykiškai savarankiškas sferas. Tą kurioje gaminami produktai rinkai, bei teikiamos mokamos paslaugos ir tą, kurioje vyrauja komercinio pobūdžio funkcijos. Teisingai įvertinti ekonominius verslo principus yra labai svarbu kiekvienai įmonei. Darbo uždaviniai : Susipažinti su ekonominiais verslo principais. Pateikti pagrindines ekonomines verslo tarpusavio sąveikas. Išanalizuoti ekonominius verslo principus. EKONOMINIAI VERSLO PRINCIPAI Verslas grindžiamas tam tikrais tarpusavio sąveikos ekonominiais principais. Pagrindiniai verslo principai yra šie: Pasirinkimo rinkoje laisvė ir konkurencija; Prekinių mainų abipusė nauda prekės pirkėjui ir pardavėjui; Pelno siekis; Gamybinės komercinės veiklos paslaptis; Ekonominė verslo rizika; Visiška ekonominė atsakomybė už verslo rezultatus; Neperžengimas ribos, už kurios prekiniai mainai nepriimtini, ir prekės pirkėjo ir pardavėjo savitarpio kontrolė. Pasirinkimo rinkoje laisvė ir konkurencija Pasirinkimo rinkoje laisvė ir konkurencijos principas leidžia verslininkui laisvai pasirinkti ūkinės veiklos sritį, t.y. ką gaminti bei realizuoti, tiekėjus, rinką, laiką ir kt. Tai sąlygoja konkurenciją ir nulemia verslo sėkmę. Noras “padėti” rinkai apsaugoti konkurenciją dažniausiai yra paremtas tam tikra įsivaizduojama įvykių seka. Kaip antai: laisvoje rinkoje, kur daug pardavėjų, pamažu įsigali vienas, kuris sustiprėja ir įvairių priemonių pagalba išstumia kitus bei pradeda diktuoti vartotojui savo sąlygas. Yra ir kitas variantas: keletas pardavėjų susitaria palaikyti aukštas kainas, pasidalina rinką ir vėlgi pradeda diktuoti savo sąlygas. Trečiasis scenarijus atrodo irgigrėsmingai: buvusi valstybės įmonė - gigantė privatizuojama atitenka į “nesąžiningas” rankas ir tampa šantažo prieš Lietuvos visuomenę įrankiu. Visais atvejais preziumuojama, kad pirkėjas neturi kur dėtis ir yra priverstas pirkti brangias nekokybiškas prekes.Toks įvykių sekos išdėstymas yra mažų mažiausiai neišbaigtas. Laisvoje rinkoje vartotojų nevaržoma monopolija susiformuoti negali bent dėl dviejų priežasčių. Pirma, konkuruoja ne tik tos pačios rūšies prekės, bet ir skirtingos, pavyzdžiui, geležinkelio transportas su automobilų transportu, vamzdynų, jūrų bei oro transportu, kompiuteriai su knygomis ir t.t. Antra, net vienintelis pardavėjas laisvoje rinkoje privalo elgtis taip, lyg jis turėtų aibę konkurentų - konkurentai egzistuoja potencialiai, t.y., nesant muitų, licencijų ar bet kokių kitų ribojimų, jie bet kada gali atsirasti. Kuo aplaidžiau su pirkėjais elgsis rinkos lyderis ir kuo mažiau galvos apie potencialius konkurentus, tuo greičiau jų atsiras ne potencialiai, o realybėje. Reguliavimas griauna konkurenciją Deja, daugeliui, o ypač v ...

Raktiniai žodžiai   Darbo raktiniai žodžiai