Informatikos referatas SKAIČIAVIMO TECHNIKOS VYSTYMOSI ISTORIJA (MS Word)

Puslapiai 19

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

16

17

18

19

Informatikos referatas SKAIČIAVIMO TECHNIKOS VYSTYMOSI ISTORIJA (MS Word)
Referatas apie skaičių atsiradimą ir jų vystymasi.


SKAICIAVIMO_TECHNIKOS_VYSTYMOSI_ISTORIJA.doc

Metai2007
KalbaLietuvių
KategorijaInformatika
Tipasreferatas
Apimtis17 psl. [?] / 1314KB
InstitucijaVilniaus m. sav., Vilniaus Gedimino technikos universitetas, 1 grupė / klasė
Įkeltas2007-03-21
Įvertintiblogas < 1 | 2 | 3 | 4 | 5 > geras
Darbo atsisiuntimas - žingsnis 1/2
Darbas: SKAICIAVIMO_TECHNIKOS_VYSTYMOSI_ISTORIJA.doc
Darbo kaina: 2.00 Lt Nori nemokamai? Spausk čia

Jūsų mob. telefono numeris (+370xxxyyyyy)  




Panašūs Darbai

Ištrauka   Išvedamas neformatuotas darbo pradžios tekstas
SKAIČIAVIMO TECHNIKOS VYSTYMOSI ISTORIJA TURINYS 1. Įžanga 2 2. VI-V a. prieš mūsų erą 2 3. IV a. prieš mūsų erą 3 4. IX mūsų eros amžius 3 5. XVII a. pabaiga 4 6. XVIII amžius 5 7. XIX amžius 6 8. XX amžius 11 9. Pirmos kartos kompiuteriai 15 10. Antroji karta 15 11. Trečioji karta 16 12. Ketvirtoji karta 16 13. Išvada 18 14. Naudotų informacijos šaltinių sąrašas 19 Įžanga Skaičių ir skaičiavimo atsiradimas ir jų vystymasis sudarė skaičiavimo technikos vystymosi istorijos pagrindą. 30 tūkstančių metų prieš mūsų erą buvo aptiktas taip vadinamas “vestonų kaulas” su įpjovomis. Tai leidžia istorikams manyti, kad jau tada mūsų protėviai mokėjo skaičiuoti. VI - V a. prieš mūsų erą Skaitmeninių įrenginių istoriją reikėtų pradėti nuo skaitytuvų. Visoms tautoms buvo žinomas panašus įrankis. Senovinis graikų abakas (“salaminų lenta“) buvo speciali lentelė pabarstyta jūros smėliu. Ant smėlio buvo padarytos mažos vagos, kuriose akmenukais pažymėti skaičiai. Viena vaga atitikdavo vienetus, kita - dešimtis ir t.t. Jeigu kokioje nors vagoje skaičiuojant susirinkdavo daugiau nei 10 akmenukų, juos nuiminėdavo ir pridėdavo vieną akmenuką kitoje vagoje. Romėnai patobulino lentą, pakeitę medinę lentą į marmurinę su išdrožtomis vagomis ir marmuriniais kamuoliukais. Kinų skaitytuvai “suan - pan“ buvo mediniai rėmeliai paskirstyti į viršutines ir apatines sekcijas. Pagaliukai atitiko kolonėles, o karoliai - skaičius. Japonai tą patį įrenginį vadino “serobian“. Rusijoje ilgą laiką skaičiuodavo kauliukų pagalba, išdėliodami juos į kruveles. Maždaug nuo XV a. pasirodė ir paplito lentinis skaičiavimas, kuris, matomai, buvo atvežtas vakarinių pirklių. Lentinis skaičiavimas beveik nesiskyrė nuo paprastų skaitytuvų. Tai buvo rėmeliai su sutvirtintomis horizontaliomis virvutėmis, ant kurių buvo suverti pragręžti slyvų arba vyšnių kauliukai. IV a. prieš mūsų erą Aristotelis (384 - 322 m. prieš m. e.) savo knygose “Kategorijos“, “Pirmoji analitika“, “Antroji analitika“ ir kt. išanalizavo žmogaus mąstymą ir jo formas: sąvokas, nuomones, išprotavimus. Savo darbuose Aristotelis pirmą sykį pagrindė vieną iš svarbiausių logikos skyrių - mokslą apie sprendimus ir silogizmus. I X mūsų eros amžius Indų moksininkai atrado pozicinę skaičiavimo sistemą, kuria dabar naudojasi visas pasaulis. Užrašant skaičių, kuriame nėra kokios nors kategorijos (numerio), pvz.: 101 arba 1204, indai vietoje skaičiaus pavadinimo sakydavo žodį “tuščia“. Užrašant skaičių, vietoje “tuščio“ numerio rašė tašką, o vėliau piešė rutuliuką. Tokį rutuliuką vadino “sunja” - chindi kalbą tai reikšdavo “tuščia vieta“. Arabų matematikai išvertė šį žodį pagal prasmę į savo kalbą - jie sakydavo “sifr“. Šiuolaikinis žodis “nulis“ gimė palyginamai neseniai - vėliau, nei “skaičius“. Jis kilo iš lotynų žodžio “nihil“ - “jokia“. Apytiksliai 850 m.e. metais arabų mokslininkas matematikas Mucha medas ben Musa al-Chorezmas parašė knygą apie bendras taisykles sprendžiant aritmetinius uždavinius lygčių pagalba. Ji vadinosi “Kitab al-Džebr“. Ši knyga davė pavadinimą algebros mokslui. Labai didelę reikšmę turėjo dar viena knyga, kurioje jis detaliai aprašė indų aritmetiką. Praėjus 300 m., ši knyga buvo išversta į lotynų kalbą, ir tapo pirmu “indų“ aritmetikos vadovėliu visuose Europos miestuose. XVII a. pabaiga 1614 m. škotų matematikas Džonas Neperis (John Naiper, 1550-1617) sukūrė logaritmų lenteles. 1617 Neperis pasiūlė kitą (nelogaritminį) skaičių daugybos būdą. Įrenginį, kurį pavadino Neperio pagaliukais (arba kauliukais), sudaro siauros plokštės arba blokai. Kiekvienoje bloko pusėje yra skaičiai, kurie sudaro matematinę progresiją. Manipuliacijos blokais leidžia ištraukinėti kvadratines ir kubines šaknis, o taip pat dauginti ir dalinti didelius skaičius. 1623 m. Vilhelmas Šikardas (Wilhelm Schickard), matematikas ir Rytų kultūros tyrinėtojas, Tiubino Universiteto profesorius savo laiškuose draugui Johanui Kepleriui aprašė “skaičiavimo laikrodžių” įrenginį - skaičiavimo mašiną su mažu varikliu ir langu rezultatui skaityti. Ši mašina galėjo tik sudėti ir atimti skaičius. Tai buvo pirma mechaninė mašina. 1642 m. prancūzų matematikas Blezas Paskalis (Blaise Pascal, 1623 - 1662) sukonstravo skaičiavimo įrenginį, savo tečio - mokesčių inspektoriaus darbo palengvinimui. Šis įrenginys galėjo sumuoti dešimtainius skaičius. 1654 m. anglai Robertas Bisakaras , o 1657 m. - nepriklausomai nuo jo - S. Patridžas sukūrė stačiakampę logaritminę liniuotę, kurios konstrukcija išliko iki mūsų dienų. 1673 m. vokiečių filosofas, matematikas, fizikas Gotfridas Vilhelmas Leibnicas (Gottfried Wilhelm Leibniz, 1646 - 1716) sukūrė “laiptinį skaičiuoklį” - skaičiavimo ...

Raktiniai žodžiai   Darbo raktiniai žodžiai

mašina skaičiavimas sukurti pirmas esm įrenginys elektroninis karta skaičius pradėti matematikas idėja anglas eniac vystymasis veikti technika pagalba pabaiga operacija mechaninis kelti galėti dirbti atsirasti amžius amerikietis sukūrimas sukonstruoti projektas pavadinti pasiūlyti laidas kartas džonas didelis šimtas schema perduoti odnerio naujas mokslininkas mokslas lentelė lempa leisti knyga greitis gamyba firma ketvirtis kritinis pavasaris minutė abstraktus jūra metalas pastorius pajėgos nešėjas likimas karoliai akademikas medinis mechanikas istorikas mąstymas pademonstruoti japonas integralinis