Informatikos referatas Kompiuterio istorija ir informaciniu technologiju raida (MS Word)

Puslapiai 15

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

Informatikos referatas Kompiuterio istorija ir informaciniu technologiju raida (MS Word)
Kompiuterio istorija ir informaciniu technologiju raida.


Kompiuterio_istorija_ir_informaciniu_technologiju_raida.doc

KalbaLietuvių
KategorijaInformatika
Tipasreferatas
Apimtis20 psl. [?] / 101KB
InstitucijaPanevėžio r. sav., kolegija, 1 grupė / klasė
Įkeltas2006-03-10
Įvertintiblogas < 1 | 2 | 3 | 4 | 5 > geras
Darbo atsisiuntimas - žingsnis 1/2
Darbas: Kompiuterio_istorija_ir_informaciniu_technologiju_raida.doc
Darbo kaina: 2.00 Lt Nori nemokamai? Spausk čia

Jūsų mob. telefono numeris (+370xxxyyyyy)  




Panašūs Darbai

Ištrauka   Išvedamas neformatuotas darbo pradžios tekstas
Apžvelgiant kompiuterių (anksčiau jie vadinosi elektroninėmis skaičiavimo mašinomis - ESM) vystymosi istoriją, paprastai ji pr ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS Referatas Kompiuterio istorija ir informacinių technologijų raida. Referatą ruošė: A. Gedminaitė, R. Lukšaitė Referatą priėmė: M. Bernotas Šiauliai, 2005 Kas tai yra kompiuteris? Tai tik mašina, kuri daugeliu požiūrių visiškai analogiška kitoms mašinoms. Ji maitinama iš elektros tinklo, susideda iš vieno su kitu susijusių blokų. Skirtumas nuo kitų mašinų yra tas, kad kompiuteris labai greitai skaičiuoja. Kompiuterio darbas kartais labai primena mūsų smegenų darbą: priima, saugo, lygina, keičia ir apdoroja informaciją. Visa tai yra esminis skirtumas duoti užduotis ( t. y. aiškiai formuluoti, ką reikia daryti). Tik esant šiai sąlygai, kompiuteris pradeda dirbti: gavęs užduotį, ją įvykdo ir išveda savo darbo rezultatus. Kompiuteris turi atmintį, centrinį mikroprocesorių, kietą diską ir kitus komponentus. (5) Šiandien pasaulyje naudojama daugiau nei milijardas kompiuterių. Daugiausia yra asmeninių kompiuterių. Taip vadinami kompiuteriai, kurie skirti dirbti vienam žmogui. Asmeniniai kompiuteriai susideda iš kelių pagrindinių dalių. Visos fizinės kompiuterio dalys vadinamos technine įranga. Taip pat kiekviename kompiuteryje yra programinė įranga, kurią sudaro programos ir duomenys. Ir techninė, ir programinė įranga yra lygiavertės. Galima sakyti, kad techninė įranga yra kompiuterio kūnas, o programinė įranga - siela. Tai dvi neatskiriamos vienos visumos dalys, galinčios dirbti tiktai kartu. (1) Kompiuterių kartos: I. karta (1950 - ieji metai; ENIAC, EDSAC) - didelių matmenų, menko patikimumo, galingų aušinimo įrenginių reikalaujančios, todėl neekonomiškos lempinės mašinos. Jose pradėta realizuoti programinė įranga, saugoma mašinos atmintyje. Programuojama mašininiais kodais. Darbo greitis - iki kelių dešimčių tūkstančių operacijų per sekundę (op./s). II. karta (1960 metų pradžia; IBM 1401) - tranzistorinės, patikimos, ekonomiškos, nedidelės mašinos. Išorinė atmintis realizuota magnetiniuose diskuose, informacijai išvesti panaudoti displėjai. Programuojama algoritminėmis kalbomis. Darbo greitis - iki 1 milijono op./s. III. karta (1964 - 1965 - ieji metai; IBM S/360, B2500) - mašinos, kuriose naudojamos mikroschemos, sukurtas pirmasis mikroprocesorius “Intel 4004”, mikrokompiuteris PDP - 8, pirmasis asmeninis kompiuteris “Kenbak”. Buvo sukurtas grafinis manipuliatorius - pelė. Darbo greitis - iki šimtų milijonų op./s. IV. karta (1980 - ieji metai, CRAY1) - kompiuteriuose naudojamos didžiosios ir superdidžiosios integrinės mikroschemos, atsiranda globalieji telefoniniai ir kosminio ryšio kompiuterių tinklai, kompiuteriuose naudojami optiniai kompaktiniai diskai (CD ROM) bei jų pagrindu sukurtos daugialypės terpės (multimedia). V. karta (1990 - ieji metai; bendras JAV ir Japonijos projektas) - nauja architektūra, kuri atsirado Džono fon Noimano komandų srauto principo ir pereina prie duomenų srauto principo, manipuliuojančio su daugiau nei 500 lygiagrečiai veikiančių procesorių; labai aukšto lygio programavimo kalbų naudojimas; bendravimas operatoriaus kalba, darbo greitis didesnis nei 1 mlrd. op./s; dirbtinis intelektas, t. y. uždavinių sprendimo automatizavimas, išvadų gavimas, manipuliacija žiniomis.(8) Apžvelgiant kompiuterių (anksčiau jie vadinosi elektroninėmis skaičiavimo mašinomis - ESM) vystymosi istoriją, paprastai ji pradedama skaičiuoti nuo senovės laikų, kai buvo bandoma sukurti mechaninius skaičiavimo įrenginius. Suprantama, kad tie įrenginiai yra ne-palyginami net su pirmosiomis ESM, ir jiems programuoti nereikėjo. Tačiau kai kurios idėjos iš mechaninių pirmtakų buvo įgyvendintos ir gyvuoja net šiuolaikiniuose kompiuteriuose. (6) Informacijos apdorojimo problema iškilo viduramžių pabaigoje, pasibaigus tamsiems inkvizicijos metams. Prasidėjo renesanso epocha, susiformavo ir išėjo į pasaulinę areną tokie įžymūs žmonės, kaip Kopernikas ir Bruno, Galilėjus ir da Vinčis, Dekartas ir Bekonas bei kiti. Žemės sukimasis apie savo ašį ir Saulę buvo įrodytas galutinai. Prieš astronomus iškilo naujas uždavinys: padidinti laivų koordinačių nustatymo tikslumą. Fizikos ir matematikos vystymasis reikalavo atlikti sudėtingus ir tikslius skaičiavimus. Buvo išrasti logaritmai ir su-darytos jų lentelės, sugalvotas diferencialinis skaičiavimas. Logaritmus ir logaritminę liniuotę 1614 m. išrado John Napier (1550-1617) iš Škotijos. Technikos vystymasis vertė vystyti ir matematinį aparatą. Skaičiavimo operacijų apimtis ir sudėtingumas nuolatos didėjo, o ši informacijos apdorojimo sritis pradėjo varžyti žmones. Mechaninio skaičiavimo įrenginio sukūrimas brendo. Buvo XVI a. pabaiga - XVII a. pradžia. Pirmąją mechaninę skaičiavimo mašiną, kuri galėjo atlikti sudėties ir atimties operacijas, 1623 m. sukonstravo Tiubingeno universiteto profesorius Šikardas. Deja, ši mašina greitai sudegė. 1642 m. prancūzas Blezas Paskalis ( Blaize Pascal , 1623-1662), turėdamas 19 metų, sukonstravo sumavimo mašiną - aritmometro prototipą. Padarė apie 50 skirtingų variantų. Jis įėjo į istoriją, kaip ...

Raktiniai žodžiai   Darbo raktiniai žodžiai

mašina skaičiavimas įrenginys sukurti pirmas atmintis kompiuteris plokštė firma elektroninis didelis technologija lempa blokas vystymasis pradėti ibm galėti esm sisteminis operacija laidas karta greitis toks relė gedimas gaminti žymiai šis uždavinys programavimas pavadinti metai matematinis elektra darbas bebidžas &bull vidinis valdyti vadinti tiuringo techninis schema principas kartas jis ilgis asmeninis mirtis matmuo minutė metalas atradimas medinis gyventojas paraiška nepaprastas kw karininkas austi anglas pademonstruoti neatitikti nežiūrėti laimėjimas integralinis pakakti atsidurti