Istorijos referatas Lietuvos teisės istorija. Santrumpa. (MS Word)

Puslapiai 127

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

16

17

18

19

20

21

22

23

24

25

26

27

28

29

30

31

32

33

34

35

36

37

38

39

40

41

42

43

44

45

46

47

48

49

50

51

52

53

54

55

56

57

58

59

60

61

62

63

64

65

66

67

68

69

70

71

72

73

74

75

76

77

78

79

80

81

82

83

84

85

86

87

88

89

90

91

92

93

94

95

96

97

98

99

100

101

102

103

104

105

106

107

108

109

110

111

112

113

114

115

116

117

118

119

120

121

122

123

124

125

126

127

Istorijos referatas Lietuvos teisės istorija. Santrumpa. (MS Word)
Dabas pravers daugiausia teisės studentams studijuojantiems Lietuvos teisės istorija.


Lietuvos_teises_istorija._Santrumpa..doc

Metai2006
KalbaLietuvių
KategorijaIstorija
Tipasreferatas, konspektas
Apimtis197 psl. [?] / 717KB
InstitucijaVilniaus m. sav., Vilniaus universitetas, 1 grupė / klasė
Įkeltas2006-11-13
Įvertintiblogas < 1 | 2 | 3 | 4 | 5 > geras
Darbo atsisiuntimas - žingsnis 1/2
Darbas: Lietuvos_teises_istorija._Santrumpa..doc
Darbo kaina: 2.00 Lt Nori nemokamai? Spausk čia

Jūsų mob. telefono numeris (+370xxxyyyyy)  




Panašūs Darbai

Ištrauka   Išvedamas neformatuotas darbo pradžios tekstas
1 1. Lietuvos valstybės susidarymas Lietuvoje seniausia teritorinė organizacija buvo kaimo bendruomenė. Jos savivaldos organas buvo kaimo vyrų susirinkimas ar krivūlė. Krivūlė rinko seniūną. Bendruomenė atsakydavo už savo narių nusikaltimus, spręsdavo tarpusavio ginčus, atlikdavo prievoles ir duodavo duoklę savo valdovui. Keletas kaimo bendruomenių sudarė valsčių, kurį valdė turintis pilį bajoras - tijūnas. Jo pilis buvo valsčiaus administracinis centras. Keletas valsčių jungėsi į žemę arba kunigaikštystę. Kunigaikštystės valdžios aparatas buvo nesudėtingas: tarnybiniai bajorai, tarnai ir kariai, kurie saugojo kunigaikštį ir jo turtą, rinko duoklę, administruodavo ir teisdavo priklausančius valstiečius. Žemės kunigaikščio valdžia skyrėsi nuo genties vado valdžios, nes buvo ne visuomeninio, o politinio pobūdžio, rėmėsi ne tik autoritetu, bet ir prievarta. Žemės buvo pusiau valstybiniai teritoriniai vienetai. Jų išsivystymo lygis buvo labai nevienodas. Silpnesnės žemės ieškojo stipresnių paramos. Ekonominiai, politiniai, kultūriniai žemių ryšiai sudarė sąlygas jungtis į sąjungas. Žemių susijungimui reikšmės turėjo nuolatinis priešų užpuolimo pavojus. Kad apsigintų, silpnesnės žemės kunigaikštis turėjo pripažinti stipresnės žemės kunigaikščio valdžią ir laikyti jį vyresniuoju kunigaikščiu. XIII a. pradžioje buvo 5 žemių sąjungos, 5 vyresnieji kunigaikščiai. Iš 1219 m. Lietuvos kunigaikščio sutarties su Volynės kunigaikščiu galima spręsti, kad Lietuvos žemių sąjungos susijungė į konfederaciją. Tai ir su tuo susijęs vieno Lietuvos Didžiojo kunigaikščio iškilimas sudarė sąlygas atsirasti valstybinei valdžiai. XIII a. pradžioje Lietuva neturėjo stiprių kaimynų, todėl valstybės susidarymui buvo palankios sąlygos. Valstybė formavosi didėjant Didžiojo kunigaikščio valdžiai. Centralizuotos valstybės kūrėjas buvo kunigaikštis Mindaugas. Daugelis kunigaikščių pripažino Mindaugo valdžią ir tapo jo vasalais. Tai buvo daliniai kunigaikščiai. Kitus Mindaugas nužudė ar išvarė. ~1236-1240 m. Mindaugas pajungė savo valdžiai didžiąją dalį Lietuvos teritorijos ir tapo Lietuvos Didžiuoju kunigaikščiu. 1253 07 06 Mindaugas buvo karūnuotas Lietuvos Karaliumi ir taip teisiškai susilygino su kitų Europos valstybių vadovais. Dėl vidaus karų Lietuvoje nepavyko išsaugoti karalystės statuso. Po Mindaugo nužudymo Lietuva vėl tapo kunigaikštyste, o jos valdovai grįžo prie Didžiojo kunigaikščio titulo. Centralizuotos Lietuvos valstybės susidarymas buvo labai pažangus veiksnys. Jis padėjo lietuviams išlikti kaip tautai, sudarė palankias sąlygas Lietuvos ekonominei ir kultūrinei raidai, pastojo kelią vokiečių ordino ekspansijai į Rytus, totorių-mongolų agresijai į Vakarus. Stiprindamas Lietuvos valstybę Mindaugas stengėsi sudaryti centrinius valstybės valdymo organus, vieningą karinių pajėgų organizaciją, apriboti stambių feodalų valdžią ir panaikinti feodalinį susiskirstymą. Mindaugui pavyko užtikrinti vidaus tvarką ir surinkti pakankamas pajėgas gintis nuo priešų ir plėsti valstybės teritoriją. Mindaugo laikais Lietuva neabejotinai turėjo visus svarbiausius valstybės požymius: teritoriją, politinę tautą, viešąją valdžią ir suverenitetą. Mindaugo sukurta valstybė buvo ankstyvoji feodalinė monarchija. Nuo kitų Europos šalių Lietuva skyrėsi tuo, kad ji buvo ne siuzereniteto ir vasaliteto santykiais susietų feodalinių valdų kompleksas, o įvairių teritorinių vienetų (žemių, valsčių ir kaimų) junginys. Kita Lietuvos ypatybė buvo stipri Lietuvos Didžiojo kunigaikščio valdžia. Lietuvos valstybės susidarymo laikotarpiu žemė priklausė ne kaimo bendruomenėms, o atskiriems valstiečiams. Lietuvoje jau buvo susiformavęs gausus valstiečių alodininkų sluoksnis. Stambių feodalų buvo nedaug ir jie negalėjo pasisavinti visos valstiečiams priklausančios žemės. Valstybei atsiradus valstiečiai-alodininkai tapo Didžiojo kunigaikščio priklausomais valstiečiais. Iš jų Didysis kunigaikštis pasirinkdavo tarnybinius bajorus, kurie buvo jo valdžios socialinė bazė. Remdamasis tarnybiniais bajorais, Didysis kunigaikštis stiprino savo valdžią ir sėkmingai kovojo su stambiaisiais feodalais. Antras svarbus veiksnys, sustiprinęs Didžiojo kunigaikščio valdžią, buvo prasidėjęs slavų žemių prijungimas prie Lietuvos. Didžiojo kunigaikščio valdžios ekonominis pagrindas - jo domenas - gerokai išsiplėtė. Lietuvoje iki XIV a. pabaigos nebuvo bažnyčios ir jos žemėvaldos. Stiprindamas savo valdžios socialinę bazę, Didysis kunigaikštis paskyrė žemės sklypus ne bažnyčiai, kuri neatlikdavo prievolių ir nemokėdavo mokesčių, o tarnybiniams bajorams, kurie už gautą žemę turėjo atlikti karinę ar kitokią tarnybą Didžiajam kunigaikščiui. Ankstyvosios feodalinės monarchijos laikotarpiu Lietuvos valstybės feodalinis aparatas buvo palyginti nesudėtingas. Jo pagrindas buvo Didysis kunigaikštis. Didžiojo kunigaikščio valdžios paveldėjimo teisė nebuvo nustatyta. Manytina, kad Lietuvoje, kaip ir kitose to laikotarpio Europos monarchijose, buvo taikoma patrimonialinės valstybės koncepcija. Pagal ją visi Didžiojo kunigaikščio sūnūs turėjo bendrą teisę ...

Raktiniai žodžiai   Darbo raktiniai žodžiai

seimas kunigaikštis didis bajoras teismas taryba įstatymas konstitucija narys ministras žemė ldk prezidentas ponas valstietis steigti karalius teisė rinkti reikalas miestas vykdyti atstovas valstybė rūmai valdžia teisti rinkimai pareigūnas lenkijos gauti aktas byla reforma klausimas priimti dvaras kabinetas bažnyčia statutas valstybinis vaivada feodalas pavietas asmuo miestietis leisti priklausyti komisija seniūnas kontora mineralinis pasižymėti lankytojas nustoti nutrūkti koncentruoti komunistas peikti pajėgus jurisdikcija patarimas lakoniškas konstatavimas matuoti kontrolierius lakoniškai komercinis legalizavimas korporacija