Referatas Realizmas (MS Word)

Kategorija

Tipas

Kalba

Puslapiai 4

Ištrauka   Išvedamas neformatuotas darbo pradžios tekstas

Untitled realizmas [šrealybė] 1. meninio vaizdavimo tipas - esminių tikrovės (ypač žmogaus kasdieninio gyvenimo) reiškinių, gyvenimo raidos dėsningumų teisingas, objektyvus vaizdavimas, pagrįstas kūrėjo gyvenimo patirtimi, faktų stebėjimu ir jų analize, atitinkančia visuomenės pasiektą moksl. pažinimo lygį; 2. XIXa. II pusės ir XXa. literatūros, teatro ir dailės kryptis; realizmui būdinga tikroviškas visuomenės socialinių santykių, prieštaravimų, žmogaus kasdieninio gyvenimo, konfliktų su aplinka vaizdavimas; 3. žmogaus elgsenos ir pažiūrų tipas - dalykiškumas, praktiškumas, vadovavimasis blaiviu tikrovės reiškinių, faktų vertinimu; 4. viduramžių idealistinės filosofijos kryptis, tvirtinusi, kad bendrybės (universalijos) egzistuoja savarankiškai, realiai, nuo sąmonės nepriklauso ir yra pirminės atskirybių atžvilgiu; 5. šiuolaikinės idealistinės filosofijos gnoseologinė koncepcija, pripažįstanti objektyvios realybės egzistavimą nepriklausomai nuo sąmonės. Saltiniai: 1. Tarptautinių žodžių žodynas, (c) Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985 Ši meno kryptis pradėjo formuotis XIX a. trečiajame dešimtmetyje. Terminas realizmas reiškia “daiktiškas, tikras”. Šis jo vertimas ir atskleidžia pagrindinius realizmo bruožus, nes realizmo menininkai vaizduoja tai, kas yra tikra ir bando pavaizduoti viską taip, kaip tai iš tiesų atrodo. Realizmui susiformuoti padėjo daug veiksnių, tačiau vieni svarbiausių yra: XVIII a. susiformavus buržuaziniai visuomenei keičiasi gyvenimo normos socialiniame ir kultūriniame gyvenime. (prasidėjo darbininkų judėjimai ir atsirado kitų socialinių problemų). XIX a. pradžioje buvo pasiekta daug gamtos ir istorijos mokslo laimėjimų, kurie pakeitė daugelio žmonių požiūrį į save ir istoriją (kad ir Č. Darvino evoliucijos teorija). XIXa. viduryje, išblėsus romantizmo idėjoms, Vakarų Europoje aktyviai imta diskutuoti apie realizmą. „mums menas yra realus, tikroviškas, suprantamas, matomas, apčiuopiamas“, - taip naują literatūros kryptį gynė realizmo šalininkai. Rašytojui realistui buvo keliami griežti reikalavimai. Išsamiau juos išdėstė XIXa. viduryje Prancūzijoje leidžiamas žurnalas „Realizmas“: menininkas turi gilintis ir vaizduoti tik savo epochą, kurioje gyvena; nevalia nieko iškreipti ir prikurti, personažai privalo būti rašytojo amžininkai ir iš įvairių socialinių sluoksnių; svarbiausia atskleisti socialinę žmogaus pusę, nes ji yra geriausiai matoma ir suprantama; stengtis vaizduoti žmonėms būdingas ir dažniausias aistras bei instinktus; realistinio kūrinio centre - charakteris, kurį nulemia aplinka, todėl išorėes ir aplinkos apašymai turi būti detalūs ir informatyvūs; realistinio kūrinio pasakotojas - beasmenė būtybė, kuri nei nuteisia, nei išteisina, tik, žvelgdama iš šalies, pateikia faktus; reikia siekti, kad literatūra ne šiaip teiktų pramogą, o būtų naudinga ir pamokanti, todėl svarbu nekuopijuoti tikrovę, o atrinkti medžiagą ir ją sumaniai išdėstyti. Rašytojas turi tapti enciklopedistu ir būti puikiai susipažinęs bei išanalizavęs savo epochos moslo ir moralės tendencijas. Svarbiausias kūrėjo bruožas - pastabumas, gebėjimas kantriai stebėti ne tik žmonių elgesį, bet ir smulkiausias jų aplinkos, fizinės išvaizdos, aprangos detales, nes išorė parodo „nematomą žmogaus pusę“ - chrakterį. Daug kritikos sulaukė realistinis romanas. Mat pradėjus vaizduoti gyvenimą tokį, koks jis yra, rašytojų vaizdavimo objektu tapo ir žymieji visuomenės sluoksniai, o pagrindinis personažais - asocialūs asmenys - vagys, valkatos, prostitutės. „Bjaurumo mokykla“ - tokiu vardu pavadino realistinus kūrinius šios krypties priešininkai. Tačiau realizmo šalininkai atrėmė kaltinimus sakydami, jog realistai vaizduoja sugedusius papročius tik todėl, kad pati visuomenė yra nesveika. Realizmas XIXa. trečias dešimtmetis - XIX a. pabaiga: Realistai atidžiai įsižiūri į tikrovę , ją analizuoja , ieško gyvenimo dėsningumų, stengiasi nustatyti reiškinių priežastinį ryšį .Tikrovė tampa tyrinėjimo objektu, gyvenimiškoji tiesa - rašytojo kūrybos principu.Rašytojai realistai stengiasi perteikti objektyvų gyvenimo vaizdą , pastebėdami visa , kas yra teigiama ir neigiama.Kūrėjas renkasi tai , kas būdinga aprašomai epochai, žmonių klasei ar socialiniam sluoksniui , o ne atsitiktinius dalykus, ne tai , ką padiktuoja fantazija ar laki išmonė.Kalbant apie kitas realistinės ...

Raktiniai žodžiai   Darbo raktiniai žodžiai