Lietuvių kalbos referatas Miško vaizdai A. Baranausko "Anykščių šilelyje" (MS Word)

Puslapiai 17

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

16

17

Lietuvių kalbos referatas Miško vaizdai A. Baranausko "Anykščių šilelyje" (MS Word)
Anykščių šilelio struktūra. Lietuvos miško vaizdas “Anykščių šilelyje”. Šilelis, po žmogaus prisilietimo. Garsai ir kvapai “Anykščių šilelyje”.


Misko_vaizdai_A._Baranausko_Anyksciu_silelyje.doc

Metai2010
KalbaLietuvių
KategorijaLietuvių kalba
Tipasreferatas
Apimtis13 psl. [?] / 1080KB
InstitucijaRokiškio r. sav., Rokiškio r. Juodupės gimnazija, 10 grupė / klasė
Įkeltas2011-01-31
Įvertintiblogas < 1 | 2 | 3 | 4 | 5 > geras
Darbo atsisiuntimas - žingsnis 1/2
Darbas: Misko_vaizdai_A._Baranausko_Anyksciu_silelyje.doc
Darbo kaina: 2.00 Lt Nori nemokamai? Spausk čia

Jūsų mob. telefono numeris (+370xxxyyyyy)  




Panašūs Darbai

Ištrauka   Išvedamas neformatuotas darbo pradžios tekstas
Rokiškio rajonas Rokiškio rajonas Juodupės gimnazija Referatas „Lietuvos miško vaizdai A. Baranausko poemoje „Anykščių šilelis““ Darbą atliko: Iag kl. mokinė Gabija Sabockytė Darbui vadovavo: lietuvių k. mokytoja, metodininkė Irena Rastenienė Juodupė 2010m. Turinys Įvadas.......................................................................................................................3psl. Anykščių šilelio struktūra………………………………........................................5psl. Lietuvos miško vaizdas “Anykščių šilelyje”……………………………………....7psl. Šilelis, po žmogaus prisilietimo………………………………………………….11psl. Garsai ir kvapai “Anykščių šilelyje”………………………....……………...….. 13psl. Priedas nr. 1……………………………………………...……………………….15psl. Priedas nr. 2………………………………………………………………………16psl. Priedas nr. 3………………………………………………………………………17psl. Įvadas Gimė Anykščių Jurdzike , valstiečių šeimoje. 1841-1843 m. tėvas mokė jį skaityti ir rašyti lenkiškai. 1845-1848 m. žiemomis lankė pradinę mokyklą Anykščiuose , vasarą ganydavo gyvulius. 1848-1849 m. Gelvonuose buvo klebono Danevičiaus tarnu. Pagal A. Baranausko dienoraščius, tarp 1848 ir 1851 m. jis išmokęs rusiškai. 1851-1853 m. buvo nusiųstas mokytis į Rumšiškių raštininkų mokyklą. Po jos baigimo dirbo valsčių kanceliarijose Sedoje , Vainute , Skuode , Raseiniuose (1853-1856 m.).Tebedirbant Sedoje su jo eilėraščiais susipažino Telšiuose gyvenanti lenkiškai rašiusi poetė Karolina Pronievska (Proniewska, Praniauckaitė, Praniauskaitė). Ji atkreipė į A. Baranauską savo brolio prelato Otono Pronievskio, įtakingo vysk. Valančiaus sekretoriaus ir Utenos klebono dėmesį, kuris paskatino A. Baranauską stoti į Varnių seminariją. Tuo metu garsi Žemaitijos rašytoja K. Pronievska skatino A. Baranauską daugiau rašyti ir lietuviškai. 1856 m. įstojo į Varnių kunigų seminariją , 1862 m. baigė Sankt Peterburgo dvasinę akademiją . Iki 1864 m. studijavo Miuncheno , Romos , Insbruko , Leveno universitetuose. 1865 m. profesoriavo Peterburgo dvasinėje akademijoje. 1865 m. gruodį buvo atšauktas į savo vyskupystę. Iš pradžių dirbo katedros vikaru, 1867 - 1884 m. - Kauno kunigų seminarijos homiletikos ir dogmatinės teologijos profesorius. 1884-1897 m. Žemaičių pavyskupis, 1897-1902 m. Seinų vyskupas. (žr. priedą nr.1) Eiles iš pradžių rašė lenkiškai, po to lietuviškai. Nedidelius kūrinėlius lietuviškai rašė ir gana anksti. Reikšmingiausi A. Baranausko kūriniai yra keturiolikos dainų rinkinys "Kelionė Peterburkan" (1858—1859 m.) ir romantinė poema „Anykščių šilelis“ (1858—1859 m.), kurioje apdainuo jama gimtojo krašto gamta , idealizuojama Lietuvos senovė, kaip kontrastas jo laikotarpio realijomis atskleidžiamas gamtos ir žmogaus dvasinis ryšys, protestuojama prieš tautinį lietuvių tautos engimą. Poemą Anykščių šilelis sudaro 342 eilutės. Pirmą dalį (iki 178-tos eilutės) A. Baranauskas rašė Anykščiuose 1858 m. atostogaudamas, grįžęs iš Varnių. Kitą pusę - 1859 m., grįžęs atostogų iš Petrapilio. Kai kuriuos „kąsnelius“ pridėjo 1860 m. (20 eilučių Puntuko aprašymo ir šilelio išpardavimo epizodą). Būdamas Varniuose, prof. Gapševičius yra sakęs: „Vaizdingai apdainuoti gamtą galima tik lenkų kalba. Lietuvių kalba yra piemenų ir tamsuolių kalba.“ A. Baranauskui lyg peiliu širdin įsmigo šie žodžiai. Bet tai ne vienintelė priežastis, paskatinusi rašyti poemą. Kai kuriuos žodžius ir posakius jis išgirdo iš tėvelio, idėją - iš A. Mickevičiaus ir S. Daukanto kūrinių (girių aprašymų). Pirmą kartą išleista 1860 m. (pirmasis atskiras leidimas - 1905 m.), poema laikoma lietuvių literatūros klasika. Todėl šis referatas ir yra apie vieną reikšmingiausių jo kūrinių - Anykščių šilelį. Šiame darbe analizuosiu miško grožį jo poemoje. Anykščių šil e lio struktūra Antanas Baranauskas - ryškiausias XIXa. vidurio lietuvių poetas, klasikinės poemos „Anykščių šilelis“ ir kitų eiliuotų kūrinių autorius. Jis pirmasis lietuvių poezijoje prabilo apie gamtos ir dvasinio turtingumo ryšius. Šiuo kūriniu A.Baranauskas siekė apginti lietuvių tautiškumą bei išsaugoti niokojamą šilelį. Poemoje ryškus kontrastas tarp g ...

Raktiniai žodžiai   Darbo raktiniai žodžiai

&hellip miškas poema poetas vaizdas anykščių gamta medis eilutė šilelis liaudis baranauskas kūrinys kvapas žodis priedas nr šilelio tauta &mdash širdis rašyti jausti garsus dvasinis būti ė vaizduoti pušelė pirmas nuotaika jausmas grožis girdėti garsas autorius šventas šilelį šilelis&ldquo šilas tyla tarsi naikinimas likimas kalnas išreikšti džiaugsmas dūšia didelis antanas žolynas protestuoti lapelis spalvoti šonas derintis ūžimas skinti skardus puta dykynė nešėjas išnaikinti kapitalizmas anūkas ketinimas suaugti išblaškyti šildyti kristi