Pedagogikos tyrimas Lietuvos ir Latvijos švietimo sistemų analizė (MS Word)

Puslapiai 14

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

Pedagogikos tyrimas Lietuvos ir Latvijos švietimo sistemų analizė (MS Word)
Darbe yra kalbama apie Lietuvos ir Latvijos švietimo sistemą. Padaryta lyginamoji švietimo analizė.


Lietuvos_ir_Latvijos_svietimo_sistemu_analize.doc

Metai2006
KalbaLietuvių
KategorijaPedagogika
Tipastyrimas
Apimtis15 psl. [?] / 108KB
InstitucijaKauno m. sav., LŽŪU, 1 grupė / klasė
Įkeltas2007-02-01
Įvertintiblogas < 1 | 2 | 3 | 4 | 5 > geras
Darbo atsisiuntimas - žingsnis 1/2
Darbas: Lietuvos_ir_Latvijos_svietimo_sistemu_analize.doc
Darbo kaina: 2.00 Lt Nori nemokamai? Spausk čia

Jūsų mob. telefono numeris (+370xxxyyyyy)  




Panašūs Darbai

Ištrauka   Išvedamas neformatuotas darbo pradžios tekstas
LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS Profesinės pedagogikos ir psichologijos katedra Lyginamoji pedagogika Lietuvos ir Latvijos švietimo sistemų analizė Atliko studentė: Ramunė Aleknavičienė Neakivaizdinis sk. EVF, M - 1 Tikrino dėstytojas: doc. Dr. Bronislovas Krikščiūnas Akademija, 2005 Turinys Įvadas 3 Lietuvos ir Latvijos švietimo sistemų apžvalga 4 Lietuvos ir Latvijos švietimo sistemų palyginimas 8 Išvados 13 Literatūros sąrašas 14 Įvadas Švietimas - prioritetiška valstybės remiama Lietuvos Respublikos raidos sritis. Jis grindžiamas humanistinėmis tautos ir pasaulio kultūros vertybėmis, demokratijos principais bei visuotinai pripažintomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis. Švietimas lemia krašto kultūrinę, socialinę bei ekonominę pažangą, stiprina žmonių ir tautų solidarumą, toleranciją, bendradarbiavimą. Istorijos požiūriu XX a. paskutinis dešimtmetis Lietuvos švietimui buvo itin palankus ir svarbus: Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas 1990 metu kovo 11 dieną, Lietuvos grįžimas i pasaulio žemėlapį, į JTO narių tarpą sukūrė būtinybę imtis sisteminės, visas švietimo sritis aprėpiančios pertvarkos. Sisteminės pertvarkos požiūriu XX a. paskutiniojo dešimtmečio Lietuvos švietimo situaciją problemiška būtų lyginti su Vakaru Europos ar pasaulio valstybėmis, visą XX amžių ir ilgiau gyvenusiomis nuoseklią savarankių valstybių švietimo raidą. Nors 1990 metais kardinaliai pakito Lietuvos politinė padėtis, tačiau švietimo veikla, ugdymo įstaigų veikla negalėjo būti sustabdyta, nutraukta. Naują valstybės švietimo sistemą kurti ir įgyvendinti teko laipsniškai, paneigiant ir keičiant buvusią sovietinę švietimo sąrangą - struktūras, formas, turinį, metodus, vertybines orientacijas. Atkūrus nepriklausomybę, keitėsi ir Latvijos švietimo sistema. Čia taip pat neišvengta reformų, žymių pakeitimų. Taigi mano darbo tikslas - peržvelgti ir palyginti Lietuvos ir Latvijos švietimo sistemas. Lietuvos ir Latvijos švietimo sistemų apžvalga Latvijos švietimo sistema Nuo sovietinio režimo iki nepriklausomos valstybės švietimo sistemos. Sovietų Sąjungai okupavus Latviją, na­cionalinė švietimo sistema buvo panaikinta, o įvesta bendra Sovietų Sąjungos švietimo sistema. Nors kiekviena sąjun­ginė respublika turėjo savo švietimo ministeriją, praktiškai šios ministerijos jokios realios valdžios neturėjo, švietimo strategiją diktavo Maskva. Kaip ir Lietuvoje, vyravo cen­tralizacija, unifikacija. Švietimo sistema plėtojosi ekstensyviai. Švietimo sistemos reforma Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, susirūpinta pačioje Atgimimo pradžioje. 1989 metais paskelbiama tautinės mokyklos ir visos liaudies švietimo koncepcija. 1991 metų pavasarį Latvijos Respublika atkūrė Nepriklausomybę. Šalia kitų valstybingumą įtvirtinančių dokumentų, 1991 metų birželio mėnesį priimtas Švietimo įstatymas. Jame numatyti pagrindiniai švietimo reformos uždaviniai: Švietimo sistema turi labiau skatinti mokinių inte lektualinį aktyvumą bei formuoti tikslią dinamišką vertybių sistemą; Švietimas turi tapti pragmatiškesnis. Švietimo įstatymas skelbia privalomąjį 9 klasių mokymą. Tolesnis mokslas neprivalomas, tačiau valstybė garantuoja nemokamą visų pakopų mokslą Keičiantis mokymo turiniui, turi keistis ir vadovėliai. Latvių nuomone, vadovėliai švietimo sistemos reformoje turi vaidinti išskirtinį vaidmenį. Todėl per penkerius metus, iki 1997 metų, numatyta parengti, patikrinti ir įdiegti visų dalykų naujus vadovėlius ir kitas mokymo priemones. Reformų eigai Latvijoje vadovauja švietimo ministerija, kuri, kaip ir Lietuvoje, buvo prijungta prie kultūros ministerijos. Kaip ir Lietuvoje, švietimo sistemos darbuotojai šiuo sujungimu nepatenkinti, ir vėl numatomas ministerijos padalijimas (Lietuvoje tai jau padaryta). Šiuo metu Latvijoje veikia: 127 mišriosios (latvių ir rusų), 208 rusų, 3 lenkų, 1 ukrainiečių. 1 žydų, 1 estų mokykla. Be to, keturiose mokyklose kaip pasirenkamąjį dalyką galima mokytis lietuvių kalbos. 22 sekmadieninėse mokyklose (2 iš jų lietuviškos) dešimčia kalbų dėstoma Latvijos kultūra ir istorija. Apibendrinant galima padaryti šias išvadas : Latvija per neilgą savo valstybės egzistavimo laikotarpį tarpukario metais pasiekė didelių švietimo laimėjimų; Latvijos valstybės švietimo sistemoje didelis dėmesys skiriamas tautinių mažumų edukacinių problemų sprendimui; pastebimas atotrūkis tarp dabartinės švietimo reformos planų ir praktinių jų realizavimo galimybių; tai galima paaiškinti visų pirma sunkia ekonomine šalies situacija. Lietuvos švietimo sistema Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos švietimo sistema. Atkūrus valstybingumą (1990), iškilo reikalas iš esmės pertvarkyti Lietuvos politinį, socialinį, kultūrinį, ekonominį gyvenimą, o ypač - švietimo sistemą. Nepriklausomos Lietuvos švietimo sistemos reformos pradžia reikėtų laikyti dar 1988 metus, kai buvo paskelbtos Lietuvos Tautinės mokyklos idėjos. Jas atspindėjo Lietuvos vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos koncepcija, kurią parengė Pedagogikos mokslinio tyrimo instituto Bendrojo lavinimo pertvarkymo laboratorija bei darbo grupė. Koncepcijoje išryšk ...

Raktiniai žodžiai   Darbo raktiniai žodžiai

studijos profesinis bendras mokykla aukštas metai lavinimas išsilavinimas pakopa įstaiga įgyti latvijos klasė programa švietimas trukmė mokslas įstatymas vidurinis pagrindinis moksleivis respublika baigti skirti sistema latvijoje ikimokyklinis kvalifikacija universitetinis teikti reforma ministerija valstybė tipas suteikti gimnazija asmuo trukti suaugti specialus rengti privalėti pradinis numatyti mokymas menas ekonominis vienas mokslinis darželis menininkas prijungti žydas dvylika padalijimas evoliucinis centralizacija nenorėti šešeri klasikinis centralizuoti gyventojas kontingentas lenkas sektis klubas vadintis modulis kovas integravimasis