2006-04-03 / 26 psl. [?] / MS Word / 171KB / Reitingas 46%
Vilniaus m. sav., Viešoji įstaiga Vilniaus verslo kolegija, 3 grupė / klasė

KLAUSOS SUTRIKIMAI, JŲ YPATUMAI. KURČIŲ VAIKŲ MOKYMO PROCESAS. DOKUMENTAI, REGLAMENTUOJANTYS SUTRIKUSIOS KLAUSOS ASMENŲ UGDYMĄ LIETUVOJE.

Darbo atsisiuntimas - žingsnis 1/2
Darbas: Vaiku_turinciu_klausos_sutrikimu_integracija_Lietuvos_mokyklose.doc
Darbo kaina: 2.00 Lt

Įvertinti: blogas < 1 | 2 | 3 | 4 | 5 > geras

Darbo ištrauka
Išvedamas neformatuotas darbo pradžios tekstas

Kurtumas yra visiškas klausos praradimas arba toks jos susilpnėjimas, kai neįmanoma savarankiškai išmokti kalbėti VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS ISTORIJOS FAKULTETAS KURSINIS DARBAS: Vaikų, turinčių klausos sutrikimų, integracija Lietuvos mokyklose Vilnius - 2003 Turinys ĮVADAS Visais laikais visuomenė labiau suprato ir toleravo aklus, luošus ir kitokius neįgaliuosius, negu kurčiuosius bei neprigirdinčius. Žmonėms buvo nesuprantama, todėl ir keista bei nepriimtina jų gestų kalba. Tuo tarpu kurtieji nemokėjo garsinės kalbos, todėl bendravo tik su artimiausiais giminėmis paprastomis buitinėmis temomis. Ir dabar dar egzistuoja rimta problema visuomenėje priimant kurčiuosius į savo gretas. Integracija į sveikųjų visuomenę net ir visame pasaulyje yra gana ribota. Šiuo atveju pateikiama keletas priežasčių, viena jų, mokytis, dirbti, gyventi kurčias gali beveik visur, tačiau santuoka laimingesnė su panašaus likimo asmeniu. Mat susituokus su sveiku, girdinčiu atsiranda daug problemų, išryškėja skirtumai, todėl dauguma tokių santuokų baigiasi skyrybomis. Kita rimta problema yra ta, kad dabar labai dažnai pasitaiko, jog tik nedaugelis tėvų moka gestų kalbą ir gali su savo vaikais ja laisvai bendrauti. Tačiau bene rimčiausia integracijos problemų - tai, kad girdintieji, kad ir kaip stengtųsi, niekuomet nesupras ką reiškia gyventi negirdint. Net ir iniciatyva iš geros valios bandyti pertvarkyti, pakeisti, vadovauti kurtiesiems pridaro nepatogumų. Sutrikusios klausos vaikai, jei neturi kitokių susirgimų, yra tokie pat gabūs, protingi, galintys daug pasiekti gyvenime kaip ir girdintys sveikieji. Reikia tik teisingai juos suprasti, leisti patiems pagal polinkius ir gabumus pasirinkti mokslo bei veiklos sritį, padėti išmokti sunkiau įsisavinamus dalykus. Lygiai taip pat svarbu kuo daugiau perduoti kasdieninės radijo, televizijos, spaudos teikiamos informacijos tam, kad nebūtų ribojamas žmogaus akiračio bei intelekto augimas. “Vertinant neįgalių žmonių integracijos į visuomenės eigą Lietuvoje, neįmanoma nepastebėti, jog neįgaliųjų socialinės padėties ir ugdymo problemos nebegali apsiriboti tik specialiosios edukacinės ir socialinės pagalbos teikimu. Neįgaliųjų problemų sprendimas šiandien atveria naujas perspektyvas taip pat ir Lietuvoje. Greitų socialinių bei ideologinių pokyčių kontekste neįgalieji nebegali būti vertinami vienos mokslinės teorijos ar ideologijos aspektu. Negalės daugiametės sampratos atskleidimas tampa vienu iš esminių socialinės integracijos poreikių, o taip pat ir uždavinių.” Šį darbą ėmiausi rašyti turėdamas tikslą - naudojantis kuo įvairesne medžiaga (straipsniais, knygomis,) trumpai apžvelgti sutrikusios klausos vaikų integraciją į mūsų visuomenę, jos problemas bei galimybes. 1. KLAUSOS SUTRIKIMAI, JŲ YPATUMAI Klausa - tai žmogaus gebėjimas suvokti ir skirti įvairius garsus. Klausos sutrikimai tai girdimojo jutimo ir suvokimo trūkumai, kurie trukdo išmokti sakytinę kalbą bei ja bendrauti. Apibūdinant sutrikusios klausos vaikus, orientuojamasi į: klausos sutrikimo laipsnį; kiek klausos sutrikimai trukdo arba leidžia vaikui savarankiškai išmokti kalbėti. Klausos susilpnėjimo laipsnis nustatomas atlikus audiometrinį tyrimą t.y. jo metu užfiksuojami absoliutūs girdimųjų pojūčių slenksčiai decibelais (dB) 500, 1000, 2000 Hz tonams. Klausos sutrikimo laipsnis nustatomas atsižvelgiant į geriau girdinčios ausies duomenis. Lietuvoje yra sudarytas klausos sutrikimų klasifikavimas: Neprigirdėjimas: nežymus (26-40 dB); vidutinis (41—55dB); žymus (56-70dB); labai žymus (71-90dB). Kurtumas: praktiškas (daugiau kaip 91dB); visiškas. Sutrikusios klausos vaikų psichikos raida skiriasi nuo girdinčiųjų bendraamžių. Kadangi, sutrikus klausai, vaiko psichika vystosi ir nepilnavertės klausos, ir nepilnavertės kalbos pagrindais. Tad itin svarbi ir kalba jutimų bei suvokimų raidoje. Atkreiptinas dėmesys, jog sudėtingesnių pažintinių procesų (pvz.: atminties, mąstymo) raida įmanoma tik esant pilnavertei kalbai. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Vilniaus universiteto Specialiosios psichologijos laboratorijos sudarytą sutrikimų klasifikaciją, vertinant vaiko klausą, būtina nurodyti klausos sutrikimo laiką: iki kalbos išmokimo ( įgimtas kurtumas arba neprigirdėjimas); išmokus kalbą ( įgytas kurtumas arba neprigirdėjimas). Kurtieji vaikai Kurčiaisias laikomi vaikai, kurie turi įgimtą arba anksti t.y. iki 3 metų įgytą kurtumą ir negalintys savarankiškai išmokti kalbėti. Taipogi jais laikomi ir asmenys, kurie apkursta vėliau bei be specialaus pasirengimo negali bendrauti sakytine kalba. Kurtumas yra visiškas klausos praradimas arba toks jos susilpnėjimas, kai neįmanoma savarankiškai išmokti kalbėti. Absoliutus kurtumas pasitaiko labai retai. Kurti vaikai dar gali suvokti triukšmą, kalbos garsus, net žodžius. Klausos sutrikimo lygis nustatomas sudarant toninę audiogramą bei klasifikuojant pagal lenteles. Pagal kalbos išsivystymą kurtieji skirstomi į 2 grupes: nekalbantys kurtieji (jie gimsta kurti arba apkursta iki susiformuojant kalbai t.y. iki 3 metų); kalbantys kurtieji (jie praranda klausą jau mokėdami kalbėti ). Pagal tai, kokių d...