2006-03-06 / 9 psl. [?] / MS Word / 57KB / Reitingas 55%
Varėnos r. sav., Varėnos r. Merkinės Vinco Krėvės-Mickevičiaus vidurinė mokykla, 12 grupė / klasė

Neįgaliųjų sportas.

Darbo atsisiuntimas - žingsnis 1/2
Darbas: Neigaliuju_sportas..doc
Darbo kaina: 2.00 Lt

Įvertinti: blogas < 1 | 2 | 3 | 4 | 5 > geras

Darbo ištrauka
Išvedamas neformatuotas darbo pradžios tekstas

Neįgaliųjų sportas Neįgaliųjų sportas Bet kažkodėl pamirštama apie žmones su negalia. Pasaulyje yra nemažai neįgalių bei sutrikusio intelekto žmonių. Pastariasiais metais jie sparčiai integruojasi į sveikų žmonių visuomenę ir pasiekia gerų rezultatų. Ne išimtis ir Lietuva. Neįgaliųjų sporte vadovaujamasi principu - žmogus su negalia kuo labiau turi būti integruojamas į visuomenę, kad neliktų nuošalyje kaip antrarūšis ir niekam netinkamas. Neįgalieji savo dvasios stiprumu jau įrodė, kad kartais jie yra net geresni nei sveikieji. Kūno kultūra, sportas ir neįgaliems moksleiviams yra socialinės integracijos priemonė. Lietuvoje veikia aklųjų ir silpnaregių, kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų, sutrikusio intelekto moskleivių specialiosios mokyklos. Jose vyksta kūno kultūros pamokos, intensyvios popamokinės pratybos. Aš pasirinkau šią referato temą, nes man ji pasirodė labai įdomi ir aktuali. Šio darbo tikslas pasiekti, kad sportuojančių žmonių su negalia skaičius didėtų, kad būtų stengiamasi išplėsti sporto naudą kuo didesniam žmonių ratui. Pagelbėti visiems sutrikusio intelekto žmonėms reabilituotis ir integruotis į visuomenę, kuri juos priimtų, gerbtų, ir suteiktų galimybę tapti naudingais ir labiau pilnaverčiais visuomenės nariais. PAROLIMPINĖS ŽAIDYNĖS Olimpiados sulaukia vis daugiau sporto mėgėjų dėmesio, tačiau ar visi žino apie iš karto po Olimpiados vykstančias ne mažiau svarbias žaidynes - Paraolimpiadą? 1948-ųjų liepą Stoke Mandeville mieste Anglijoje pirmą kartą susirungė žmonės, sėdintys invalido vežimėliuose. Neurochirurgas dr. Ludwigas Guttmannas suorganizavo Antrojo Pasaulinio karo suluošintų veteranų sporto varžybas, pradėdamas neįgaliųjų sporto tradiciją. Vėliau tokios varžybos pradėtos rengti kas ketveri metai iš karto po Olimpinių žaidynių. Priežastis labai paprasta: pirmosios žaidynės atsitiktinai sutapo su Olimpiada, todėl buvo pavadintos paraleline Olimpiada, o sutrumpintai, Parolimpiada. Nuo to laiko šios neįgaliųjų sporto žaidynės vyksta iš karto po sveikų sportininkų kovų. Iš pradžių neįgalieji sportininkai dalyvavo tik vežimėliuose. Šešių sporto šakų neužteko, todėl buvo bandoma pritaikyti daugiau olimpinių sporto šakų neįgaliesiems. Dabar Paraolimpiadose varžomasi 18 sporto šakų. Kai kurios šakos yra specifinės invalidams: lenktynės vežimėliais, svorių stūmimas atsigulus, keletas kitų originalių ir normalių sportininkų nekultivuojamų sporto šakų. Neįgalieji šoka į aukštį, žaidžia krepšinį ir net regbį vežimėliuose. Tokios sporto šakos reikalauja ypatingos ištvermės, valios ir užsispyrimo. 1960 metų Romos Paraolimpinėse žaidynėse dalyvavo 400 atletų iš 23 šalių: jie dalyvavo vienintelėje vežimėlių kategorijoje ir tik 6 sporto šakose. Tokia neįgaliųjų sporto plėtra ir intensyvumas, deja, nėra labai vertinama. Sveikieji džiūgauja tik tada, kai jų šalies sportininkai iškovoja medalius Olimpiadoje, o Paraolimpiados aukso, sidabro ir bronzos džiaugsmas daugiausiai paliekamas neįgaliesiems. Žiniasklaidoje ne itin plačiai skelbiama apie parolimpiečių dalyvavimą, o kai šie grįžta su medaliais, pagerbiami ne visuomenės dėmesiu, o kukliomis premijomis ir Prezidento rankos paspaudimais. Lietuvos parolimpinis komitetas (LPK) įkurtas 1990 m., 1991 m. lapkričio mėn. įstojo į Tarptautinį ir Europos parolimpinius komitetus. NEĮGALIŲJŲ SPORTO PRADŽIA LIETUVOJE Lietuvoje organizuota sporto pradžia sąlygiškai galima laikyti 1984 - 1985 metus, o pradininkais - Vilniaus ir Kauno žmones su negalia. Pirmosios turinčių judėjimo negalią žmonių varžybos įvyko 1984-08-18 Pasvalio rajone. Dalyvavo 34 aktyviausi neįgalieji iš įvairių Lietuvos miestų ir rajonų. Prizinės vietos buvo nustatomos sudėjus dalyvių taškus atskirose rungtyse (disko, granatos metimai, krepšinio baudų metimai, pneumatinis šaudymas, svarmenų kėlimo ir tampyklių tempimo). Moterų A grupėje pirmąją vietą užėmė V. Gribienė, B grupėje - E. Daukantienė, C grupėje - A. Zubriūtė. Vyrų A grupėje nugalėjo P. Gribėnas, B grupėje - K. Preikšaitis, C grupėje - J. Džiugas. Tais pačiais metais keli Lietuvos neįgalieji sportininkai dalyvavo I Latvijos neįgaliųjų spartakiadoje . S. Musteikytė užėmė antrą, o V. Gribėnienė - trečią vietą rankinio valdymo mašinų lenktynėse. 1985 m. gruodžio 26 d. buvo įkurtas invalidų respublikinis sporto ir sveikatingumo klubas “Draugystė”. Vilniaus “Draugystės” klubo pirmininkė L. Rakauskaitė pareiškė, kad klubui reikia juridinio savarankiškumo, reikia patalpų, sporto inventoriaus, etatinių trenerių… Su invalidais turi dirbti labai sąžiningi žmonės. Klubo įkūrimas suaktyvino neįgaliųjų sportinę veiklą visoje šalyje. 1986 - 1988 metais buvo įkurti klubo filialai Vilniuje - pirmininkas A. Juzumas, Kaune - pirmininkas M. Strumkis, Klaipėdoje - pirmininkas J. Pocius, Šiauliuose - pirmininkai A. Krikščiūnienė ir G. Bagdonas, Panevėžyje - pirmininkė R. Malinauskienė, Alytuje - pirmininkė I. Ajauskaitė, Ukmergėje - G. Lazickas. NEĮGALIŲJŲ SPORTAS (1990 - 1994) 1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę vyko esminiai pokyčiai Lietuvos sporte, paliesd...