Teisės konspektas Teisės istorijos egzamino konspektas (MS Word)

Puslapiai 12

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

Teisės konspektas Teisės istorijos egzamino konspektas (MS Word)
Viskas iš teisės istorijos, ko prireiks egzaminams


Teises_istorijos_egzamino_konspektas.doc

Metai2010
KalbaLietuvių
KategorijaTeisė
Tipaskonspektas
Apimtis31 psl. [?] / 166KB
InstitucijaVilniaus m. sav., Mykolo Romerio universitetas, 3 grupė / klasė
Įkeltas2011-10-25
Įvertintiblogas < 1 | 2 | 3 | 4 | 5 > geras
Darbo atsisiuntimas - žingsnis 1/2
Darbas: Teises_istorijos_egzamino_konspektas.doc
Darbo kaina: 2.00 Lt Nori nemokamai? Spausk čia

Jūsų mob. telefono numeris (+370xxxyyyyy)  




Panašūs Darbai

Ištrauka   Išvedamas neformatuotas darbo pradžios tekstas
Untitled 1.Teisės istorijos dalykas ir jo vieta teisės mokslų sistemoje. Dalykas tiria valstybės ir teisės atsiradimą, raidą, valstybės įstaigas ir teisės institucijas, jų sistemą ir struktūrą, susidarymo priežastis, sąlygas, praktinį taikymą, atskirų visuomenės grupių padėtį , jų vietą teisės normų įgyvendinimo metu. 2.Lietuvos teisės istorijos dalykas ir jo reikšmė teisės mokslų sistemoje. Lietuvos teisės istorija - tai viena teisės istorijos mokslo dalis, apimanti Lietuvos valstybės teisės raidą nuo jos atsiradimo iki dabar galiojančios teisinės sistemos susiformavimo. Lietuvos teisės istorija, būdama viena iš mokslų šakų ir turėdama tam tikrą vietą teisės mokslų sistemoje, glaudžiai siejasi pirmiausia su teisės teorija, nes viena ir kita naudojasi tais pačiais teisės šaltiniais ir viena kitos pasiekomis. Lietuvos teisės istorija nagrinėja konkrečių teisės institutų ir reiškinių raidos procesus. Lietuvos teisės istorija nagrinėdama Lietuvos teisės šaltinių, konkrečių šakų ir institutų atsiradimą ir raidą iki mūsų laikų, įauga į specialiuosius šakinius Lietuvos teisės mokslus pvz., Lietuvos konstitucinę teisę. 3.Lietuvos teisės istorijos periodizacija ir jos santykis su valstybingumo raidos etapais. Pirminis esminis jos bruožas, vadovaujantis istoriniu metodu, yra teisės kilmė, kaip privalomojo reikalavimo ištakų atsiradimas, sietinas su susiformavusiais visuomenės narių paprotiniais santykiais, kurie ir esti tų reikalavimų pirminiai šaltiniai. Toliau teisės raidą apibūdina jos reguliuotų visuomeninių santykių apimtis bei iškylantis būtinumas tą teisę derinti, t.y. padaryti darnią, ją traktuojant kaip tam tikras reguliuotinų santykių sistemas. Šis teisės raidos procesas Lietuvos valstybėje, nuo pavienių teisės aktų iki jų suderinimo valstybiniu mastu, kodifikavimo, ir nulemia teisės raidos periodizaciją.Kartu su teisės raida Lietuvos valstybėje vyko ir valdžios organizacijos kokybiniai pokyčiai, tiesiogiai susieti su visuomeninės, ekonominės, kultūrinės sanklodos kaita. Visi šie procesai nulėmė ir valstybės valdymo formų kaitą.Todėl Lietuvos teisės raidos istorijoje atsiranda tam tikrų netekčių, susijusių su valstybingumo praradimais. Tai valstybingumo praradimo ir teisės raidos nuotrūkio nuo 1795 m. iki 1918 m. ir nuo 1940 m. iki 1990 m. tarpsniai, sutrikdę natūralius valstybingumo, visuomenės tobulėjimo procesus bei sukėlę didžiules gyventojų, kultūrinių, socialinių bei ekonominių išteklių netektis. 4.Teisės dėstymo Lietuvos aukštosiose mokyklose tradicija. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų romanų- germanų teisė tradicijos šalių, ilgą laiką darbo teisės dalykų dėstymas priklausė civilinės teisės ir civilinio proceso katedros darbuotojų kompetencijai. Savarankiška Darbo teisės katedra Lietuvoje pirmą kartą buvo įsteigta Vilniaus universiteto Teisės fakultete 1970 m. 5.Valstybės sąvoka. Valstybė - suvereni žmonių bendrija, įsikūrusi tiksliai apibrėžtoje teritorijoje, turinti savo valdžią, nepriklausoma ir pripažinta kitų suverenių bendrijų. Pagrindiniai valstybes požymiai: 1. tauta; 2. teritorija; 3. valdžia; 4. suverenitetas. 5. tarptautinis pripažinimas (ne visada privalomas) Papildomi požymiai: 1. teisė leisti teisės normas 2. mokesčių sistema; 6.Politinės valdžios sąvoka. Politine valdzia-reiskia politini dominavima. Jos pagrindinis tikslas yra formuoti ir kontroliuoti visuomenes politine sistema, politini gyvenima ir politinius santykius tarp visuomenes ir valstybes, tarp ivairiu socialiniu ir teritoriniu gyventoju grupiu, partiju ir t.t. 7.Politinės valdžios ir valstybės santykis. Politikos moksle valstybė turi dvi pagrindines prasmes:1) politinės valdžios ir visuomeninių procesų valdymo organizacija;2) suvereni politinė bendrija. 8.Valstybės ir teisės kilmės teorijos. Šiuolaikinės valstybės atsiradimą skatino viduramžiais sustiprėjusi prekybos ir pramonės raida, ypač po didžiųjų geografinių atradimų, nes iškilo poreikis kam nors aktyviau imtis tvarkyti bendruosius visuomeninius reikalus, o to negalėjo padaryti privatūs verslininkai. Tokia visuomenės bendrųjų reikalų tvarkymo organizacija su stipria valdžia, sugebančia visiškai kontroliuoti gana didelę teritoriją ir joje gyvenančius žmones, ir buvo valstybė. 9.Teisės klasifikacija. Teisės funkcijos klasifikuojamos į išorines - socialines, politines,ekonomines, auklėjamąsias, ir vidines — teisės poveikio žmonių elgesiui būdus. Čia skiriamos reguliavimo ir apsaugos funkcijos. Reguliavimo funkcijos ypatybė, kad ji nustato visuomeninių santykių organizacijos ir socialinių ryšių tarpusavio koordinacijos pozityvaus elgesio taisykles. Savo ruožtu skiriamos statinė ir dinaminė reguliavimo funkcijos. Statinė reguliavimo funkcija padeda įtvirtinti visuomeninius santykius teisės institutuose. Dinaminės reguliavimo funkcijos raiška - teisės poveikis visuomeniniams santykiams nustatant jų dinamiką. Ši funkcija reiškiasi civilinės, ūkinius ekonomikos ir kitų sričių procesus. Būdingiausi reguliavimo funkcijos įgyvendinimo būdai yra tokie: teisės normose nustatomas piliečių teisnumas ir veiksnumas, jų teisinio statuso įtvirtinimas ir keitimas; apibrėžiama valstybės ...

Raktiniai žodžiai   Darbo raktiniai žodžiai

nusikaltimas statutas raida bausmė ● galėti teismas šaltinis paprotys žmona teisinis politinis naujas valstybė šeima visuomeninis valstybinis taikyti seimas sudaryti skirti privalėti turtas sutartis pirmas ldk civilinis bruožas asmeninis vyras valdžia leisti santykis organizacija nuosavybė numatyti bajoras aktas vadinti tėvas tauta prievolė pilietis mirtis būti bendras bausti atėnų antras rūšis istoriografija kaimynė dualizmas spausdinimas pirštas darnus vicekancleris periodizacija nepaleisti deklaratyviai modernus mesti lapkritis gentis nosis kariškis kardas liežuvis kompozicija viduramžiai