Teisės kursinis Palikimo priėmimas ir įpėdinio atsakomybė už palikėjo skolas (MS Word)

Kategorija

Tipas

Kalba

Puslapiai 36

Ištrauka   Išvedamas neformatuotas darbo pradžios tekstas

Untitled ĮVADAS TEMOS AKTUALUMAS. Palikimo priėmimas yra vienas iš paveldėjimo teisės institutų, keliančių įvairių diskusijų, klausimų. Dėl palikimo priėmimo, t.y. subjektinės paveldėjimo teisės mirus asmeniui, prigimties ir įgyvendinimo galima rasti daug įvairių, kartais net skirtingų pozicijų. Paveldėjimo teisės normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso penkta knyga) turi civilinėje teisėje retai sutinkamą imperatyvų pobūdį. Tokiu atveju teisės normos turėtų būti aiškios, tikslios, be galimybės civilinių teisinių santykių subjektams pasirinkti norimą elgesio variantą. Tačiau paveldėjimo teisės normose vis tiek gausu neaiškumo, nesuderinamumo, o įvairios institucijos daro klaidų jas taikant ir aiškinant. Lietuvos Respublikos teismų praktika, susijusi su palikimo priėmimo teisiniais aspektais, taip pat sukelia nesusipratimų visuomenėje, nes susiduriama su skirtingomis teismų pozicijomis aiškinant palikimo priėmimą. Skirtingų instancijų teismai dažnai šioje imperatyvių normų gausioje srityje priima visiškai skirtingus sprendimus. Tuo tarpu viena paveldėjimo sritis - palikimo priėmimas pagal teismo antstolio sudarytą apyrašą, vis dar stokoja teismų praktikos. Lietuvoje apskritai mažai kalbama šiuo klausimu, todėl lieka daug neaiškumų priimant palikimą ir atsakant už palikėjo skolas. Nors palikimo priėmimo esmė yra reglamentuota imperatyviomis civilinės teisės normomis, klaidų, neaiškumų praktikoje jas taikant vis dar pasitaiko. Nesusipratimų kyla tiek dėl teorinio palikimo priėmimo instituto sampratos, palikimo priėmimo būdų aiškinimo, tiek dėl praktiškai pasireiškiančių palikimo priėmimo ypatumų konkrečiose situacijose, taip pat ir dėl palikimo priėmimo instituto tyrinėjimo stokos. DARBO PROBLEMA. Šiame darbe nagrinėjamos aktualiausios palikimo priėmimo problemos, įpėdinių atsakomybės už palikėjo skolas ypatumai Lietuvos Respublikoje. DARBO TYRIMO OBJEKTAS. Šiame darbe siekiama apibrėžti palikimo priėmimo sąvoką, nustatyti palikimo priėmimo reikšmę įpėdiniams ir apskritai paveldėjimo teisiniuose santykiuose, išnagrinėti, kokiais būdais gali būti priimamas palikimas, nustatyti palikimo priėmimo būdų privalumus ir trūkumus, aptarti, kokiais atvejais ir kokia paveldėto turto dalimi pagal Lietuvos įstatymus įpėdiniams reikia atsakyti už palikėjo skolas. DARBO TIKSLAS - surasti ir išnagrinėti aktualiausias palikimo priėmimo ir įpėdinių atsakomybės už palikėjo skolas teorines ir praktines problemas ir pateikti tų problemų sprendimų būdus. Šis kursinis darbas - problemiškos Lietuvos teisės instituto srities, iki šiol keliančios teorinių ir praktinių problemų, ir vis dar stokojančios teisės mokslininkų ir praktikų dėmesio, nagrinėjimas. DARBO UŽDAVINIAI: Apibūdinti palikimo priėmimo mechanizmą. Paaiškintii palikimo priėmimo problemą. Nustatyti teisinio reglamentavimo ir teisės aiškinimo trūkumus, neleidžiančius veiksmingai įgyvendinti įstatymį keliamų reikalavimų. Išnagrinėti, kokios skolos yra paveldimos, atskleisti šio instituto ryšį su palikimo priėmimo būdais. DARBO METODAI. Palikimo priėmimo teoriniai ir praktiniai aspektai nagrinėjami naudojant analizės ir lyginamąjį metodus. Analizės metodas taikomas nagrinėjant įvairių paveldėjimo teisės normų turinį, jų paskirtį, reikšmę ir sistemiškumą, pasireiškia atskleidžiant paveldėjimo teisės normų nesuderinamumą, teisinio reguliavimo ir teisės normų kolizijas. Loginio metodo pagalba daromi apibendrinimai dėl palikimo priėmimo problemų, jų sprendimo būdų, pateikiamos išvados, padedančios tiksliau suvokti nagrinėjamos teisminės praktikos bei įstatymų taikymo palikimo priėmimo srityje klausimus. Darbo struktūra. Kursinį darbą sudaro trys dalys. Jose analizuojami teoriniai palikimo priėmimo klausimai, keliama problema, ar galima priėmus palikimą arba jo atsisakius, atšaukti savo valią, analizuojami palikimo priėmimo būdai. Nors pareiškimo padavimas notarui kaip procedūra iš pirmo žvilgsnio atrodo detaliai sureguliuota ir aiški, keliami klausimai, kaip traktuoti nepasirašytą, paštu atsiųstą pareiškimą notarui arba kaip elgtis, kai įpėdinis pareiškimą paduoda, bet neturi visų giminystę su palikėju įrodančių dokumentų bei kiti klausimai. Taip pat nagrinėjamas palikimo priėmimas faktiniu turto valdymu. Tai daugiausia diskusijų keliantis palikimo priėmimo būdas. Pasitelkus į pagalbą teismų praktiką bei daiktinės teisės normas, siekiama išsiaiškinti, kas yra faktinis turto valdymas, kieno prerogatyva nustatyti faktą, kad įpėdinis priėmė palikimą faktiškai jį valdydamas ir kiti aktualūs klausimai. Toliau nagrinėjamas trečiasis Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintas palikimo priėmimo būdas: palikimo priėmimas pagal teismo antstolio sudarytą apyrašą. Keliamas klausimas, kiek apyrašų gali iš viso būti sudaryta, kas turi būti nurodyta apyraše, kokie šio palikimo priėmimo būdo pranašumai ir trūkumai. Toliau analizuojama paveldėtojo atsakomybė už palikėjo skolas, nagrinėjama, kokios skolos yra paveldimos, atskleisti šio instituto ryšį su palikimo priėmimo būdais. Antroje dalyje siekiant įgyvendinti darbo tikslą ir uždavinius darbe naudoti keli metodai: ...

Raktiniai žodžiai   Darbo raktiniai žodžiai