Psichologijos konspektas Bendravimo psichologija (MS Power Point)

Kategorija

Tipas

Kalba

Puslapiai 146

Ištrauka   Išvedamas neformatuotas darbo pradžios tekstas

Socialinis suvokimas • Suvokimas (percepcija) - tai pasaulio pažinimas per regos, klausos, uoslės ir kitus pojūčius. • Ši sąvoka apima daugybę reiškinių, pradedant kokio nors fizinio dirgiklio poveikiu mūsų jutimo organams, baigiant pojūčio, kurį šis dirgiklis sukėlė, prasmės supratimu ir jo emociniu vertinimu. Pvz., išgirdę skambant durų skambutį, suprantame, kad kažkas pas mus atėjo, pajuntame džiaugsmą arba nerimą. 1 • Socialinis suvokimas - tai žmonių ypatybių, jų elgesio motyvų, tarpusavio santykių suvokimas. • Socialinis suvokimas - tai socialinės tikrovės vaizdo atkūrimas mūsų psichikoje. • Socialinis suvokimas yra bendravimo proceso dalis. 2 • Bendraudami mes tiesiogiai, jutimo organais negalime užfiksuoti daugelio socialinių reiškinių, kito žmogaus ypatybių, motyvų. Remdamiesi tuo, ką matome (išvaizda, poza, mimika...), girdime (balso tembras, intonacija, kalbos turinys...), užuodžiame (kosmetika...) ir kt, stengiamės suprasti, kas yra šis žmogus (kokia jo padėtis visuomenėje, tikslai, savęs vertinimas...). Kitaip sakant, pagal tam tikrus išorinius, jutimo organų fiksuojamus požymius siekiame įvardyti vidines bei kitas tiesiogiai nematomas bendravimo partnerių ypatybes. 3 • Taigi, socialinis suvokimas yra aktyvus, kūrybiškas pažinimo procesas, kurį ne visada galima griežtai atskirti nuo mąstymo. Interpretuojant pojūčiais gaunamą informaciją, mums tenka daryti percepcinius sprendimus: kelti hipotezes, jas tikrinti ir kt. 4 Priežastys: • Kad prisimintume faktus. • Kad suprastume kito žmogaus elgesio prasmę. • Kad naują informaciją įterptume į jau turimą socialinės tikrovės vaizdą. • Kad galėtume planuoti savo poelgius. • Kad išlaikytume stabilų Aš vaizdą. 5 • Jų požiūris mums gali patikti arba ne. Ir pirmu, ir ypač - antru atveju kito žmogaus požiūrį mes linkę aiškinti jo paties ypatybėmis. („Kuo jis mane laiko! Tikras pasipūtėlis!"). • Kad išvengtume nerimo. Neapibrėžta situacija mums visada kelia nerimą. Kai nesuprantame kito žmogaus, jo ketinimų, irgi jaučiamės nemaloniai. Nerimą kelia, pvz., tai, kad partnerio elgesys mums atrodo nenuspėjamas. Paprastai mums sunku numatyti girtų, apsvaigusių nuo narkotikų asmenų, taip pat psichinių ligonių elgesį, todėl, bendraudami su jais, jaučiamės nejaukiai, nesaugiai. 6 • Kad įvertintume galimybes patenkinti savo poreikius. Bendraudami dažniausiai siekiame patenkinti kokius nors savo poreikius - priklausymo, kontrolės, meilės ir kt. darydami išvadas apie kitus žmones, mes vertiname, ar bendravimas su jais leis patenkinti mums aktualius poreikius. („Jis šaltas ir neatidus. Užuojautos ir supratimo iš tokio nesulauksi"). 7 • Iš kokių išorinių požymių mes sprendžiame apie kitų žmonių ypatybes? Pagrindinės žmonių ypatybės, pagal kurias sprendžiame apie kitą asmenį: • Kalba - žodžiais perteikiamas jos turinys, - nežodinė kalbos pusė: balso tembras, intonacija, pauzės ir pan. 8 • Išvaizda: fizinės asmens charakteristikos (ūgis, veido bruožai ir kt.), taip pat - apranga, papuošalai, šukuosena, makiažas ir pan. • Poza. • Gestai. • Mimika. 9 Įtakos kito asmens suvokimui turi ir bendravimo kontekstas. Galima skirti fizinį ir psichologinį kontekstą. Fizinis kontekstas - tai aplinka, kurioje bendraujama. Pvz., pirmą kartą pamatę žmogų prabangiuose jo namuose, manysime, jog jis yra pasiturintis, o jei būtume sutikę jį darbo vietoje, gal būtume to nepastebėję. • Asmenybės ypatybės. Tai jos charakteris, temperamentas, pažiūros, įsitikinimai, vertybės. Charakterį ir temperamentą dažniausiai apibūdiname, priskirdami asmenybei bruožus, nusakomus dvipolėmis dimensijomis: nuolaidus-užsispyręs, švelnus-šiurkštus, geranoriškas-savanaudis, santūrusemocingas, linkęs bendrauti-uždaras... 10 • Kiti individualūs ypatumai. Tai visų pirma asmens gebėjimai ir įpročiai, taip pat, pvz., jo sveikata, turtinė padėtis ir pan. • Socialiniai vaidmenys. Mes norime žinoti, kokius socialinius vaidmenis šis žmogus atlieka įvairiose situacijose. Pvz., bendraudami su kuo nors turistinėje kelionėje, domimės, kuo jis dirba, kokioje dalyvauja visuomeninėje veikloje, kokioms dar socialinėms grupėms priklauso. Be šios informacijos negalime sakyti, kad žinome, kas jis. 11 • Socialiniai ryšiai. Mes darome prielaidas apie tai, su kuo mus dominantis asmuo bendrauja, kuriuos žmones vertina, su kuo palaiko artimus ryšius ir su kuo nesutaria, kas jo šeima, draugai... • Mes tarsi mėginame „nusipiešti" jo socialinių ryšių „žemėlapį". 12 • Elgesio priežastys ir motyvai. Matydami, pvz., besišypsantį veidą, mes ne tik suvokiame, kad žmogus rodo mums draugiškumą, bet norime suprasti, kodėl. • Kito žmogaus elgesio priežastis galime aiškinti paties žmogaus ypatybėmis arba susiklosčiusiomis išorinėmis sąlygomis. 13 Socialinio suvokimo ypatumai Nors socialinis suvokimas labai skiriasi nuo, pvz., fizinių objektų suvokimo (kvapo, garso ir kt), čia pasireiškia ir daug bendrų suvokimo dėsningumų. Socialiniam suvokimui - būdingas daiktiškumas: suvokimo proceso rezultatas tik mūsų sąmonėje egzistuojantis tikrovės vaizdas, mes jį priskiriame už mūsų egzistuojančiam pasauliui. 14 Tam, koks ...

Raktiniai žodžiai   Darbo raktiniai žodžiai