Lietuvių kalbos referatas Užgavėnės ir jų prasmė (MS Word)

Puslapiai 10

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

Lietuvių kalbos referatas Užgavėnės ir jų prasmė (MS Word)
Užgavėnių šventimas. Užgavėnių kaukės ir jų prasmė. Lašininis ir Kanapinis. Kaukių įvairovė.


Uzgavenes_ir_ju_prasme.doc

Metai2008
KalbaLietuvių
KategorijaLietuvių kalba
Tipasreferatas, prezentacija, rašinis
Apimtis11 psl. [?] / 61KB
InstitucijaMarijampolės sav., Marijampolės Rimanto Stankevičiaus vidurinė mokykla, 9 grupė / klasė
Įkeltas2008-10-30
Įvertintiblogas < 1 | 2 | 3 | 4 | 5 > geras
Darbo atsisiuntimas - žingsnis 1/2
Darbas: Uzgavenes_ir_ju_prasme.doc
Darbo kaina: 2.00 Lt Nori nemokamai? Spausk čia

Jūsų mob. telefono numeris (+370xxxyyyyy)  




Panašūs Darbai

Ištrauka   Išvedamas neformatuotas darbo pradžios tekstas
Untitled Turinys Įvadas. ...........................................................................................................2 Užgavėnių šventimas. ...................................................................................3 Užgavėnių kaukės ir jų prasmė. .................................... ...............................5 Lašininis ir Kanapinis . .................................................. ...............................6 Kaukių įvairovė............................................................ ................................ . 7 6. Naudota literatūra.......................................................... ............................. . 10 1. Įvadas Iš gilios senovės mūsų dienas pasiekė viena iš linksmiausių žiemos kalendorinių švenčių - Užgavėnės. Jos atėjo iš senosios lietuvių religijos. Šventė buvo žinoma net ir pagonybės laikais. Seniau ji vadinta Ragučio švente. Užgavėnių ištakos pagoniškos, tačiau dabar glaudžiai susietos su krikščionybe. Užgavėnių paskirtis - išvyti žiemą, paskatinti greičiau ateiti pavasarį. Šventė švenčiama likus 7 savaitėms (46 dienoms) iki Velykų. Šis laikotarpis būna nuo vasario 5 iki kovo 6 dienos. Per Užgavėnes leidžiama paskutinį kartą gausiai ir riebiai pavalgyti, o jau kitą dieną prasideda Gavėnia, trunkanti iki Velykų. Užgavėnės, pagal liaudies mąstyseną, - tai slenkstis tarp nueinančios žiemos ir ateinančio pavasario. Tikroji Užgavėnių diena - antradienis. Trečiadienis jau Pelenų diena, prasideda ilgas, rimtas ir liesas gavėnios metas. Šiuo laikotarpiu griežtai negalima valgyti mėsos, o pieną tik retkarčiais. Liaudyje Užgavėnės laikomos pavasario pradžia ir įvairiais veiksmais (linksmas ir išmoningas karnavalas) stengiamasi paspartinti pavasario pradžią. Žmonės žiemą įsivaizduoja kaip demoną, kurį reikia nubaidyti, išvyti, nugalėti ir sunaikinti. Užgavėnės - žiemos palydų, žiemos išvarymo, daugelio dar vadinama vaisingumo žadinimo, skalsos ir gausumo skatinimo švente. Pagal seną tradiciją Užgavėnės turėtų būti švenčiamos net 8 dienas (pradedant sekmadieniu). Na, o tikroji Užgavėnių diena - 46-oji diena prieš Velykas. Dabartiniai Užgavėnių papročiai - tai senovėje buvusių šventės apeigų, kuriomis būdavo siekiama nulemti derliaus gausumą, paspartinti pavasario atėjimą, mūsų dienas pasiekusi dalis. Tą dieną pagal tradiciją niekas nedirba. 2.Užgavėnių šventimas. Lietuvoje kiekvienais metais švenčiamos Užgavėnės. Tą gražią dieną visi sutinka kartu. Pagal mūsų šalies papročius visi, kas tik gali, pasidaro kaukes ir keliauja po namus, sakydami prie kiekvieno namo ar buto: „Mes, čigonai Lietuvos, norim blynų ir kavos, jei blynų nemokat maišyti, prašom pinigus krapštyti.“ Prašo blynų, nes tą dieną pagrindinis patiekalas - blynai. Dar prieš tai yra deginama Morė, tuomet sakoma: „Žiema, žiema, bėk iš kiemo“, o du persirengę vyrai, vienas - storas - Lašininis, kitas - plonas - Kanapinis mušasi. Jei laimi storulis, vadinasi, metai bus derlingi, turtingi, o jeigu plonasis - bus neturtingi bei nederlingi.. Lietuvoje Užgavėnės tradiciškai švenčiamos centrinėse miestų aikštėse, liaudies buities muziejuje Rumšiškėse (savaitgalį prieš Užgavėnes). Per švente inscenizuojamos vestuvės, laidotuvės, daromi moteriški ir vyriški stabai, jie vežiojami ir žudomi. Tai Kotrė, Morė (Žemaitija), Gavėnas (Vidurio Lietuva). Per užgavėnes vyksta savotiškas liaudies teatras, krečiami įvairūs pokštai, išjuokiamos negerovės. Rašytiniai ir etnografiniai šaltiniai teigia, kad persirengėliai dėdavosi įvairias baisias kaukes. Jas darydavo iš medžio, jo žievės, storo popieriaus, avikailio ar kitokio kailio. Barzda, antakiai, plaukai buvo daromi iš pakulų, arklio karčių, kiaulės odos ir kt. Lietuvoje plačiai paplitusios čigonų, vengrų, žvėrių, gyvulių bei paukščių, velnių, giltinių ir kitokios kaukės.  Užgavėnėse susikaupė daug papročių, žaidimų, dainų ir pan. Trumpai galima išvardyti svarbesnius šventės dalykus:      1) gausios vaišės;      2) važinėjimasis, lenktynės;      3) morės vežiojimas ir jos sudeginimas ar paskandinimas šventės pabaigoje;      4) vaidinimai, persirengus gyvuliais, nepažįstamais žmonėmis bei demonais (ožys, gervė, arklys, giltinė, gydytojas, elgeta, kareivis, čigonas, vestuvininkai ir t.t.);      5) Žiemos kovos su Pavasariu vaizdavimas - Lašininio ir Kanapinio dvikova, kurią laimi Kanapinis;      6) vestuvių arba laidotuvių suvaidinimas;      7) laistymasis vandeniu;      8) būrimai.       3. Užgavėnių kaukės ir jų prasmė Užgavėnėms ruošiamasi kaip didelei šventei. Svarbiausia , kad Užgavėnių drabužis nebūtų kasdienis, jis turi būti kažkuo išsiskiriantis, neįprastas. Veidą paslėpdavo po kauke. Užgavėnių dieną merginos persirengdavo vyrais, o vyrai persirengdavo moterimis. Labai dažnai persirengdavo čigonėmis ir čigonais. Kiekvienam reikėjo išradingumo, kad atkreiptų dėmesį, kad už kitus būtų juokingesnis. Ne vienas kaukėmis pradėdavo rūpintis dar vasarą - jeigu nepasidarydovo kaukės, tai bent miške aptiktą šiam reikalui tinkamą medžio ar žievės g ...

Raktiniai žodžiai   Darbo raktiniai žodžiai

užgavėnių arklys kaukti žiema kaukė diena švęsti vyras senas daryti ranka būti šventė užgavėnės uodega ratas raitelis pavasaris medis karaliauti šiaudas šeimininkas įvairus virvė vadinti lašininis kanapinis kailiniai galva drabužis žydai&rdquo įvairiai vilkėti veidas vaikas troba suodžiai moteris morė liaudis kiekvienas kaklas gyvulys gavėnia galvoti galas blynas barzda velniai&rdquo pradėti mergina korta negauti etnografinis kalendorinis storulis pasiklausti krapštyti ilgakojis drožti staugti netikti pernykštis burti nesiskirti palyda kupra kartis skarelė nepažinti