Pedagogikos referatas Martyno Vainilaičio eiliuotų pasakų veikėjų pasaulis (MS Word)

Puslapiai 7

1

2

3

4

5

6

7

Pedagogikos referatas Martyno Vainilaičio eiliuotų pasakų veikėjų pasaulis (MS Word)
Darbe yra aprašoma, kad viskas vaikams būtų aišku ir jie patys pajaustų, kas vyksta, kokie veikėjai veikia, kokie jų charakteriai, kur vyksta veiksmas, kas svarbaus atsitinka, kodėl ir kuo viskas pasibaigia („Karaliaus žentas“ bei “Pelėdos giesmė”).


Martyno_Vainilaicio_eiliuotu_pasaku_veikeju_pasaulis.doc

Metai2012
KalbaLietuvių
KategorijaPedagogika
Tipasreferatas
Apimtis6 psl. [?] / 48KB
InstitucijaVilniaus m. sav., Vilniaus kolegija, 2 grupė / klasė
Įkeltas2015-03-18
Įvertintiblogas < 1 | 2 | 3 | 4 | 5 > geras
Darbo atsisiuntimas - žingsnis 1/2
Darbas: Martyno_Vainilaicio_eiliuotu_pasaku_veikeju_pasaulis.doc
Darbo kaina: 2.00 Lt Nori nemokamai? Spausk čia

Jūsų mob. telefono numeris (+370xxxyyyyy)  




Panašūs Darbai

Ištrauka   Išvedamas neformatuotas darbo pradžios tekstas
VILNIAUS KOLEGIJA Martyno Vainilaičio eiliuotų pasakų veikėjų pasaulis REFERATAS Studentas (-ė) Dėstytoja Vilnius, 2012 Įvadas Įžymus lietuvių vaikų poetas Martynas Vainilaitis parašė nemažai literatūrinių eiliuotų pasakų. Rašytojo kūriniai artimi vaikams, jie nesudėtingi. Manau, svarbiausia, kad viskas vaikams būtų aišku ir jie patys pajaustų, kas vyksta, kokie veikėjai veikia, kokie jų charakteriai, kur vyksta veiksmas, kas svarbaus atsitinka, kodėl ir kuo viskas pasibaigia. Aptarimui pasirinkau tik kelias eiliuotų pasakų knygas ir kai kuriuos šių knygų veikėjus. Mano pasirinktos knygos: „Karaliaus žentas“ bei “Pelėdos giesmė”. Šias knygas pasirinkau todėl, kad jose sutinkame daugybę įvairių veikėjų. M. Vainilaitis gimė 1933 m. sausio 26 d. Mergežerio kaime, Varėnos rajone, valstiečių šeimoje. Mokėsi Mergežerio, Vilniaus, Varėnos, Griškabūdžio mokyklose, o nuo 1957 m. studijavo Vilniaus valstybinės konservatorijos Teatriniame fakultete ir įgijo aktoriaus specialybę. Tačiau tik porą metų dirbo aktoriumi tuometiniame Kapsuko (Marijampolės) dramos teatre, vėliau visą savo gyvenimą susiejo su plunksna. Savo kūrybines jėgas skyrė vaikų literatūrai. M. Vainilaičio kūrinio centre yra kūrinio veikėjas. Tai gali būti ne tik žmogus, bet ir daiktas, augalas, gyvūnas, negyvosios gamtos reiškiniai, pvz. saulė, vėjas ir t.t. Taigi, veikėjai yra tikroviški. Jų elgesys, gyvenimas, likimas panašus į žmogaus. Ir sąlyginiai veikėjai - tai fantastiniai, simboliniai, nepaprasti žmonės, pavyzdžiui, undinės, nykštukai, raganos ir t.t. Pagal pagrindinius būdo bruožus skiriami teigiami ir neigiami veikėjai. Tačiau yra veikėjų, kurių nepavadinsi nei teigiamais nei neigiamais, todėl derėtų aptarti gerus ir blogus jų būdo bruožus, pavyzdžiui, skirtingą elgesį. Visko neaprėpsi, todėl aptarimui pasirinkau pagrindinius, dviejų analizuojamų knygų, „Karaliaus žentas“ bei „Pelėdos giesmė“ veikėjus - žmones. Skaitant rašytojo eiliuotas pasakas pastebėjau, kad jose nuolat vyksta gėrio ir blogio kova. Martynas Vainilaitis savo knygoje „Karaliaus žentas“, parodė herojų skirtingus požiūrius į gyvenimą. Du broliai, Dzigas ir Grigas, iškeliavo ieškoti laimės. Kai jie kryžkelę prijojo, nežinojo koks kelias laimingiausias. Dzigas pažvelgė tolyn ir prabilo: „Jei nebūsime žiopliai, laimę griebsim kaip rykliai, bus visi keliai laimingi. Žmonės gobštūs ir grėsmingi niekad laimės nesuranda“. Tačiau Grigas nesutiko ir pasakė, kad tokie pokalbiai - moralas. Toks veikėjų elgesys verčia susimąstyti bei įžvelgti veikėjų požiūrius į gyvenimą. Dzigas mane sužavėjo savo rimtumu, gyvenimo vertybių supratingumu. Toliau M. Vainilaitis rodo mums, kaip jo veikėjai reaguoja matant kitus nelaimėje. Dzigas, supratingas, gailėstingas bei sąžiningas žmogus, pamatęs, kad prie stirnos artinosi vilkas, išgelbėjo stirną bėdoje. Rašytojas parodė, kad Dzigas gailestingas visiems. Jis išgelbėjo vanagą, taip pat lydeką, kurią banga išmetė į smėlio kopą, ir ji niekaip negalėjo įkristi atgal. Bet iš kitos puses mes matome, kad Dzigas nepasitikintis žmogus. Jis nepatikėjo, kad vilkas, vanagas bei lydeka jam kada nors galės padėti. Jis pasakė: „Ak, pakanka tų pažadų! Nei tu padėsi man, nei ką...“. Toliau M. Vainilaitis parodo Dzigo drąsą. Jaunuolis nebijojo eiti į mūšį su devyngalviu. Jis turėjo tikslą išgelbėti gražuolę karalaitę. Žinoma, Dzigas sužavėjo mane savo gailėstingumu bei paguodžiavimu. Jaunuolis taip ramino karalaitę: „O, gražuole, o žvaigždele, aš tvirtai prisiekiu tau, kad neteks be laiko mirti! Devyngalvis greit pajus, kad ir koks jisai gajus, mano kardo aštrų kirtį!“. Taigi, Dzige mes matome, daug teigiamų charakterio bruožų, tokių kaip: gailėstingumas, supratimas, užuojauta, sąžiningumas ir t.t. Knygos „Karaliaus žentas“ pirmos dalies pabaigoje M. Vainilaitis aprašo, kaip vilkas, padėjo Dzigui mūšyje su devyngalviu: „- Aš tas pats, žmogau, kurį tu lengvai nušaut galėjai, betgi ačiū, pagailėjai. Ir už tai tau kovoje, pats matau, nelengvoje, aš padėsiu - pažadėjau!“. Skaitant toliau, mes matome, kaip reaguoga veikėjas atsiduręs neteisybėje. „Dzigas visai nesumišo, kelioninį krepšį dvariškiams atrišo. Parodė jį pilną liežuvių pirklių. - Išpjausčiau iš pikto drakono gerklių. Ir galvas sumėčiau į urvą už krūmo.“ Padariau išvadą, kad jaunuolis moka apginti save ir įrodyti savo teisybę! Antroje knygos dalyje rašytojas daugiau aprašo kitą veikėją - Grigą. Jo elgesyje matome daugiau neigiamų bruožų. Jis negailėstingas ir nejautrus. M. Vai ...

Raktiniai žodžiai   Darbo raktiniai žodžiai

veikėjas vainilaitis knyga aš matyti karalius dzigas žentas&ldquo pasaka parodyti adas rašytojas pelėda geras širdis tu pasakyti mylėti kelias grigas vilkas vaivą vainilaičio teigti sakyti pasirinkti pasakoti padėti neigti kūrinys koks eiliuoti bruožas brolis žmogus vaiva ragana pagrindinis niekas minėti meilė manyti kova jis išgelbėti ieškoti giesmė&ldquo galėti būti amžinas nykštukas kaltė nežudyti moralas lydeka dūdelė atsidėkoti negailestingas sielvartas fantastinis nesutikti baisus batas sąlyginis teisybė konservatorija tamsus kardas pasibaigti išmesti