Lietuvių kalbos interpretacija Sofoklio dramos „Antigonė“ eksodo analizė (MS Word)

Puslapiai 1

1

Lietuvių kalbos interpretacija Sofoklio dramos „Antigonė“ eksodo analizė (MS Word)
Sofoklio dramos „Antigonė“ eksodo analizė.


Sofoklio_dramos_Antigone_eksodo_analize.doc

KalbaLietuvių
KategorijaLietuvių kalba
Tipasinterpretacija, analizė
Apimtis3 psl. [?] / 26KB
InstitucijaKauno m. sav., Vytauto Didžiojo universiteto "Rasos" gimnazija, 3 grupė / klasė
Įkeltas2006-04-04
Įvertintiblogas < 1 | 2 | 3 | 4 | 5 > geras
Darbo atsisiuntimas - žingsnis 1/2
Darbas: Sofoklio_dramos_Antigone_eksodo_analize.doc
Darbo kaina: 2.00 Lt Nori nemokamai? Spausk čia

Jūsų mob. telefono numeris (+370xxxyyyyy)  




Ištrauka   Išvedamas neformatuotas darbo pradžios tekstas
stipri valia, gilus šeimos ir pareigos jausmas („Antigonė"), Sofoklio dramos „Antigonė“ eksodo analizė Graikų tragiko Sofoklio kūriniai literatūros kritikus žavi siužetų vientisumu, ryškiais ir niekada nesenstančiais veikėjų paveikslais. Puikus to pavyzdys - viena iš septynių Sofoklio istorinių dramų - „Antigonė“, kurioje juntamas itin ryškus ir gilus šeimos bei pareigos jausmas, kurio kaina - skaudžios netektys. Čia neapsieita be skausmo ir raudų. Praradimus nuolat matome visame kūrinyje, tačiau ryškiausiai tai atsiskleidžia paskutinėje dramos dalyje - eksode, kuriame gailiai rauda didis valdovas Kreontas, žuvęs kitaip nei kiti veikėjai - ne fiziškai, bet moraliai. Didį valdovą Kreontą moralinė mirtis ištinka po dviejų netekčių - jo sūnaus Haimono ir žmonos Euridikės mirčių. Abu jo artimieji nusižudo vien dėl perdėto Kreonto užsispyrimo ir pastangų nelaužyti sukurtų valstybės įstatymų, nepaisant dieviškųjų, o galbūt net žmogiškųjų įstatymų. Šios dramos eksodą su prieš tai einančiais veiksmais sieja tai, kad paskutinė dramos dalis yra visų patirtų skaudžių išgyvenimų apibendrinimas, baigtis, kuri siejasi su prieš tai vykusiais įvykiais, patirtais išgyvenimais. Visus šiuos jausmus ir būsenas galime pastebėti graudžiuose Kreonto monologuose, kurie pritvinkę skausmo ir širdgėlos. Karaliaus kalba dėl jo retorinių sušukimų ir klausimų gausos kūrinyje yra labai emocionali, bet kartu ir paprasta, žmogiška. Taip pat šioje „Antigonės“ dalyje yra ir keletas Kreonto dialogų su kitais dviem veikėjais: antruoju šaukliu ir choro vadovu, kurie moralizuoja karalių, vertina susiklosčiusią tragišką dramos situaciją. Kūrinyje be dialogų ir monologų taip pat svarbios autoriaus remarkos, nuro ...

Raktiniai žodžiai   Darbo raktiniai žodžiai

drama kūrinys kreonto karalius didis sofoklio skausmas netektis mirtis įstatymas veikėjas valdovas moralinis kreontas jausmas antigonė&ldquo žūti žmogiškas šeima veiksmas suvokti skaudus senovė rūmai ryškus pavėluotai patirti paskutinis pareigos padaryti kentėti kaltė kaina išgyvenimas istorinis graikas gilus galiausiai eksodo dievas dialogas dalis baigtis atsiskleisti artimasis šlovė širdgėlos versti vadovas septyni akibrokštas spindulys įžūlus gausa nepaisyti raudoti choras praradimas žavus mitologinis sietis uždarus justi perdėti dešimteriopai netikėti ištikti įsitikinimas įvykti nuleisti