Lietuvių kalbos rašinis Žemaitės apsakymo "Marti" veikėjai (MS Word)

Puslapiai 1

1

Lietuvių kalbos rašinis Žemaitės apsakymo "Marti" veikėjai (MS Word)
Pagrindinių veikėjų - Vingių šeimos ir Katrės - portretai. Charakteris, išvaizda, būdo bruožai.


Zemaites_apsakymo_Marti_veikejai.doc

Metai2005
KalbaLietuvių
KategorijaLietuvių kalba
Tipasrašinis
Apimtis3 psl. [?] / 32KB
InstitucijaKauno m. sav., Kauno Maironio gimnazija, 9 grupė / klasė
Įkeltas2007-10-24
Įvertintiblogas < 1 | 2 | 3 | 4 | 5 > geras
Darbo atsisiuntimas - žingsnis 1/2
Darbas: Zemaites_apsakymo_Marti_veikejai.doc
Darbo kaina: 2.00 Lt Nori nemokamai? Spausk čia

Jūsų mob. telefono numeris (+370xxxyyyyy)  




Ištrauka   Išvedamas neformatuotas darbo pradžios tekstas
Žemaitės apsakymo „Marti“ veikėjai Žemaitės apsakymo „Marti“ veikėjai Žemaitė - Julija Beniuševičiūtė - gimė nusigyvenusių bajorų šeimoje. Namie buvo mokoma skaityti ir rašyti. Dvylikos metų Julija buvo atiduota į dėdienės dvarelį. Ten, dirbdama namų ruošos darbus, mokėsi, susipažino su didžiąja literatūra ir pradėjo rašyti. Vienas garsiausių jos apsakymų - „Marti“. Apsakyme „Marti“ vaizduojami vienų metų - nuo rudens iki rudens - įvykiai: senojo Vingio sumanymas apvesdinti sūnų, vestuvės, keli Vingių gyvenimo - buities ir darbų - epizodai, Katrės liga ir mirtis. Veiksmo vieta - Kūtvailiškių kaimas, tiksliau, Vingių ūkis ir troba. Apsakymo centre - Vingių šeima. Šeimos galva - senasis Vingis. Jis senas, gobšus ir nevalyvas, su niekuo nesiskaitantis despotas. Vingis mėgsta išgerti, o išgėręs parėkauti ir pasimušti. Šeimoje viskas būna taip, kaip senis pasakys. Mėgstamiausias jo posakis: „Kaip aš noriu, taip turi būti“. Senis, neištvėręs skolininkų graužimo, nusprendė liepti jonui vesti, kad gautų marčią su geru kraičiu. Būtent todėl ir išsirenka sūnui į žmonas Driežo Katrę. O juk ir Katrės, ir Jonelio tėvai panašūs - abiem rūpi vien turtas, žemės. Abu gobšūs ir, ieškodami savo vaikams poros, tuo pačiu ieško naudos. Antras pagal svarbą žmogus Vingių šeimoje - Senoji Vingienė. Ji labai grubi, nevalyva rėksnė, mėgstanti išgerti, kartais pasimušti, o labiausiai visus apkalbėti. Senoji Vingio žmona iš pradžių labai priešinasi sūnaus vedyboms. Ji nenori tokios marčios, kaip Katrė, šioji darbšti, mėgsta švarintis. O Vingienei reikia „tokios pat purvabridės“, kaip ji. Dar labiau savo blogąsias savybes senė atskleidžia peikdama marčią. Vingienė pyksta, kai Katrė kuopia namus, kai valo, kai nori išsiskalbti rūbus. Tai rodo, kokia senoji Vingienė nevalyva apsileidusi. Kalba Senoji dažniausiai pakeltu tonu, besišvaistydama rankomis. Mėgsta apkalbėti žmones, dažniausiai peikti ir šmeižti. Jos kalbėjimo tonas, gestai, manieros atskleidžia tokias pačias blogąsias savybes, kokias atskleidžia ir marčios šmeižimas bei žeminimas. Vingių Jonas - vienturtis Vingių sūnus, anot tėvo betariant „berods vyras ir iš stuomens, ir iš liemens“. Jonas aukštas, stambus, plačių pečių, storo pilvo. Visa jo išvaizda, apranga rodo, koks jis apsileidėlis: netvarkingas ...

Raktiniai žodžiai   Darbo raktiniai žodžiai

vingis šeima senas katrė mėgti vingienė žmona sūnus norėti namas marti&ldquo katrės jonas darbštus apsakymas vestuvės vesti tėvas marti išgerti atskleisti apsakyme žemaitės ūkis šienas veikėjas tvarkingas tonas skirtingas senis savybė ruduo rašyti pažadinti pateikti pasimušti pasakyti pas nevalyvas nevalyva nenorėti naktis mirtis marčios katrę julija jonui jono ieškoti gyvenimas vienturtis driežas pamiegoti detalus pana apranga švara negražus pritarti muzikantas neigti susituokti valyti netvarkingas despotas nežiūrėti pilvas dėdienė mėginti liepti