Puslapiai 8
1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 |
Filologijos referatas Renesanso literatūra (MS Word)
Renesansas Lietuvoje. Istorinė ir kultūrinė situacija. Pirmosios lietuviškos knygos. M. Mažvydas ir M. Daukša.Renesanso_literatura.doc
| Kalba | Latvių |
| Kategorija | Filologija |
| Tipas | referatas, konspektas, namų darbas |
| Apimtis | 10 psl. [?] / 60KB |
| Institucija | Rietavo sav., Rietavo Lauryno Ivinskio vidurinė mokykla, 10 grupė / klasė |
| Įkeltas | 2006-02-27 |
| Įvertinti | blogas < 1 | 2 | 3 | 4 | 5 > geras |
Ištrauka Išvedamas neformatuotas darbo pradžios tekstas
Literatura Turinys: Renesansas…………………………………………………………………..2 Renesansas Lietuvoje………………………………………………………..3 Istorinė ir kultūrinė situacija…………………………………………….3 Raštija……………………………………………………….…………..3 2.1 Pirmosio s lietuviškos knygos………….……………………..3 Martynas Mažvydas……………………………….4 Mikalojus Daukša…………………………………5 1 I. Renesansas (Italijoje XIV - XVIa., kitur XVIa.) Viduramžių kultūros apžvalga baigiasi ties Dante. Dantė gimė (1265 m.) ir užaugo Florencijoje, Italijos mieste, kuris vėlyvaisiais viduramžiais puikavosi geru ir gražiu gyvenimu. Istorikai teigia, jog Florencijoje tuo metu prasidėjęs Renesansas, bet nesama vieningos nuomonės, kada jis prasidėjęs; nuolat ginčijamasi, ar Dantė yra viduramžių, ar Renesanso poetas. Filosofams, teologams, o ypač pedagogams nėra taip svarbu, kurią dieną prasidėjo Renesansas, o ir Dantės neketinama dalyti į dvi dalis. Renesansas (prancūzų “renaissance” - “atgimimas”) - ta Vakarų ir Centrinės Europos šalių kultūros ir visuomenės minties raidos epocha - pereinamasis nuo viduramžių prie naujųjų amžių kultūros laikotarpis (Italijoje XIV-XVII a., daugelyje kitų šalių - XV-XVI a.). Europoje susikūrė stambios monarchijos, susiformavo nacionalinės valstybės. Tuo metu vyko visos visuomenės kultūros atgimimas. Renesansui būdinga ryškus mokslo ir meno pakilimas, jų pasaulietinimo tendencijos, vadavimasis iš katalikų bažnyčios ideologinio ir moralinio diktato, antikos kultūros tradicijų gaivinimas. Renesanso menui būdinga aiškios, ramios formos, harmoningos proporcijos, tikėjimas žmogaus protu. Renesansas literatūroje. Pradžioje harmonija, vėliau - stiprėjantis vidinis dramatizmas. Herojaus susidūrimas su išorine aplinka - jo jausmų, prigimties ir visuomenės nuomonės, tam tikro elgesio normų konfliktas sprendžiamas arba kolektyvinio, arba individo naudai. Laikas kintantis žemiškas procesas. Įtvirtinamas gamtinis, ciklinis laikas. Grįžimo į praeitį idėja. Menas imituoja tikrovę, siekdamas perteikti jos grožį. Žmogus pasaulio centre. Vaizduojamos fantastiškos žmogaus galimybės, pabrėžiamas sumanumas, šmaikštumas, išradingumas, vikrumas. Universalus žmogus. Nuolatinis žinių ieškojimas. Derinami buitiniai ir fantastiniai pradai, panaudojami mitologiniai ir bibliniai siužetai, folkloro tradicijos, siekiama meninės harmonijos. Į vairių stilių samplaika. Liaudies kalbos jungimas su humanistine erudicija. Grožinė kūryba lenkų kalba. Aukštinama lietuvių kilmė. Katalikybės ir protestantizmo priešprieša skatino religinių raštų atsiradimą lietuvių kalba. Žanrinė įvairovė: novelė, romanas, sonetas, odė, poema, drama. 2 II. Renesansas Lietuvoje 1. Istorinė kultūrinė situacija XVI a. pradžioje Lietuvoje ėmė sklisti Renesanso (atgimimo) ir Humanizmo (žmoniškumo) idėjos, einančios iš V. Europos. Atgimė mokslas ir menas, stiprėjo pasaulietinė mintis. Humanistai aukštino ne tik Dievą, bet atsigręžė ir į žmogų, atgaivino antikines kultūros studijas. Europoje XV a. buvo išrasta spauda. Visa tai pažadino Lietuvoje tautinės kultūros poreikį. Šiame laikotarpyje, Lietuvoje, greta toliau besivystančių pasaulietinio turinio raštų rusų, lotynų ir lenkų kalbomis, pradėjo žymiai sparčiau vystytis ir raštija lietuvių kalba, daugiausia religinio turinio (katekizmai, pamokslų rinkiniai ir kt.), pasirodė pirmieji kalbinio pobūdžio veikalai (žodynai), ėmė formuotis lieratūrinė lietuvių kalba. 2 . Raštija XVI a. Lietuvos šviesuomenės sluoksniuose paplito lotynų k. Jau viduramžiais ji vartojama tarptautiniams ryšiams (Gedimino laiškai), bažnyčioje, universitetuose, jos buvo mokomasi mokyklose. Humanistu galėjo vadintis tik tas, kuris gerai mokėjo lotynų k. XVI - XVIII a. lotyniškai buvo rašomi grožiniai kūriniai, istorijos knygos, publicistiniai leidiniai. Tie lotyniški raštai - Lietuvos kultūros lobis. Vienas iš tokių XVI a. humanistų buvo Mykolas Lietuvis. Mykolo Lietuvio raštuose ryškiai atsispindėjo ir lietuvių romėniškos kilmės teorija, tuo metu, matyt, jau plačiai paplitusi Lietuvos feodalų tarpe (renesanso epochos įtaka visuomenės pasaulėžiūrai). Jis savo tiek idėjiniu - tematiniu turiniu, tiek ir kai kuriomis literatūrinės formos ypatybėmis yra vienas reikšmingiausių ir įdomiausių XVI a. lietuvių raštijos paminklų Dar vienas renesanso epochos “karys” rašęs apie Lietuvą nelietuviškai buv ...
